Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija pagal ELTA paskelbtą VILNIUS TECH informaciją.
Reguliavimo pokyčiai, technologijų plėtra ir geopolitiniai procesai verslo aplinką gali pakeisti greičiau, nei organizacija spėja atnaujinti savo strategiją. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto pristatomas požiūris rodo, kad atsako siūloma ieškoti už įmonės ribų – bendradarbiaujant su universitetais ir politikos formuotojais.
Šios kryptys bus nagrinėjamos ir 2026 m. gegužės 14–15 d. Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Business and Management 2026“. Jos tema „Global Shifts and the Future of Competitiveness“ aprėps dirbtinį intelektą, skaitmeninę brandą, tvarumą, organizacijų atsparumą ir darbuotojų kompetencijų kaitą.
Reguliavimas, technologijos ir geopolitika juda skirtingu greičiu
Įmonės veiklos rezultatai priklauso nuo sprendimų, priimamų gerokai plačiau nei jos vadovų kabinetuose. Politiniai sprendimai gali paveikti rinkas ir kapitalo judėjimą, griežtėjantys tvarumo bei skaidrumo reikalavimai – valdymo procesus, o skaitmeninės technologijos – darbo organizavimą ir konkurencijos tempą.
Šie veiksniai nesikeičia pagal vieną įmonei patogų grafiką. Organizacija gali būti pasirengusi diegti dirbtinį intelektą, tačiau neturėti aiškaus rizikų valdymo modelio. Ji gali rengti tvarumo ataskaitas, bet dar nebūti susiejusi tvarumo tikslų su investicijomis, finansiniu atsparumu ar kasdieniais sprendimais.
Prie šios lygties prisideda vartotojų elgsenos, kapitalo rinkų ir reguliavimo signalai. Pavėluotai pastebėtas vienos srities pokytis gali priversti skubiai koreguoti sprendimus kitose srityse, todėl strategijai reikia platesnio stebėjimo lauko.
Vien vidaus planavimas nepaaiškina išorinių lūžių
Įmonės vidaus rodikliai padeda įvertinti pardavimus, sąnaudas, produktyvumą ar projektų eigą, tačiau jie savaime neatsako, kodėl keičiasi visa rinka. VILNIUS TECH pateikiamoje perspektyvoje ekonomikos ir vadybos tyrimų vertė siejama su gebėjimu analizuoti pokyčių priežastis bei anksčiau pastebėti jų kryptį.

Akademiniai tyrimai gali suteikti ilgesnį analizės horizontą ir sujungti temas, kurias įmonės kasdienybėje dažnai nagrinėja atskirai. Politikos formuotojai savo ruožtu mato rengiamo reguliavimo kryptį, o verslas gali parodyti, kaip teoriniai modeliai ir teisiniai sprendimai veikia praktikoje.
Tokį pasidalijimą galima apibrėžti trimis skirtingais klausimais: verslas mato, kas vyksta jo veikloje, mokslininkai nagrinėja, kodėl procesai keičiasi, o politikos formuotojai sprendžia, kokios taisyklės bus taikomos. Bendras darbas leidžia šiuos atsakymus vertinti viename kontekste.
Universitetų, verslo ir politikos dialogas mažina akląsias zonas
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė bendradarbiavimą tarp trijų sričių vadina būtinybe. „Sprendimai, kurie daro įtaką verslui, gimsta ne vienoje erdvėje, todėl ir atsakymai turi būti ieškomi kartu“, – teigia ji.
Universitetų vaidmuo šiame modelyje nėra apribotas specialistų rengimu. Studijų ir tyrimų lauke jau nagrinėjamas dirbtinio intelekto taikymas, skaitmeninė branda, tvarumo integravimas į verslo modelius bei duomenimis grįsti sprendimai. Studentams tai leidžia susieti teoriją su realiu organizacijų kontekstu, o įmonėms – susipažinti su analitiniais modeliais, kurių kūrimui kasdienėje veikloje gali trūkti laiko ar kompetencijų.
Vis dėlto pats bendradarbiavimo faktas negarantuoja geresnės strategijos. Šaltinyje neaprašyti konkretūs bendrų projektų rezultatai ar jų vertinimo metodai, todėl pateikiamos kryptys turėtų būti vertinamos kaip organizatoriaus siūlomas veikimo modelis, o ne universaliai patvirtintas receptas kiekvienai įmonei.
Dviguba transformacija jungia skaitmeninimą ir tvarumą
Daugiau nei 60 proc. konferencijoje numatomų pristatyti darbų, organizatorių duomenimis, vienaip ar kitaip sieja tvarumo ir skaitmenizacijos temas. Šis derinys apibūdinamas kaip dviguba – žalioji ir skaitmeninė – transformacija.

Praktikoje tai reiškia, kad technologinis projektas vertinamas kartu su jo poveikiu veiklos modeliui, išteklių naudojimui, valdymui ir darbuotojų kompetencijoms. Konferencijos programos kryptyse minimi dirbtiniu intelektu grindžiami tvarūs veiklos modeliai, žiedinė ekonomika, finansų prognozavimas, ESG integravimas ir skaitmeninės brandos vertinimas viešajame bei privačiame sektoriuose.
Dirbtinio intelekto diegimas šiame kontekste nėra laikomas vien techniniu atnaujinimu. Šaltinyje pabrėžiama, kad greitis be aiškios krypties gali destabilizuoti organizaciją, todėl greta technologijos iškyla žmogaus ir DI bendradarbiavimo, organizacinės kultūros bei kompetencijų transformacijos klausimai.
Keturi klausimai strategijos peržiūrai
Iš VILNIUS TECH įvardytų krypčių galima sudaryti keturių klausimų rinkinį, padedantį įvertinti, ar strategija aprėpia išorinius pokyčius:
- Kokius signalus organizacija stebi? Reguliavimas, geopolitika, kapitalo rinkos ir vartotojų elgsena turėtų būti vertinami kartu su vidaus veiklos rodikliais.
- Ar skaitmeninimas tapo strateginiu gebėjimu? Atskirų įrankių diegimas dar neparodo skaitmeninės brandos, jei duomenys ir technologijos nėra susieti su sprendimų priėmimu.
- Kur strategijoje yra tvarumas? Šaltinyje išskiriamos įmonės, kurios tvarumą ir finansinį atsparumą įtraukia į strategiją, užuot palikusios šias temas tik ataskaitų prieduose.
- Kaip keisis žmonių darbas? DI naudojimas turi būti vertinamas kartu su darbuotojų kompetencijomis, lyderyste, įsitraukimu ir organizacine kultūra.
Šie klausimai nepašalina neapibrėžtumo, tačiau padeda nustatyti sritis, kuriose vien įmonės turimos informacijos gali nepakakti. Būtent ten gali būti prasmingas dialogas su tyrėjais, studijų institucijomis ar reguliavimo kryptis formuojančiais ekspertais.
Gegužės diskusijos bus orientuotos į pritaikomus modelius
Gegužės 14–15 d. Vilniuje mokslininkai, verslo praktikai ir politikos formuotojai aptars, kaip tyrimų rezultatus perkelti į organizacijų veiklą. Tarp paskelbtų krypčių – DI naudojimas sprendimams ir finansų prognozėms, ESG įtraukimas į valdymą, skaitmeninės brandos vertinimas bei žmogaus ir technologijų bendradarbiavimas.
ELTA paskelbtoje informacijoje konkreti konferencijos vieta, dalyvavimo sąlygos ir galutinė programa nenurodytos. Patvirtinta, kad pagrindinė diskusijų ašis bus technologijų ir tvarumo sujungimas į veikiančius verslo modelius, kartu vertinant organizacijų atsparumą, lyderystę ir darbuotojų kompetencijų kaitą.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kontekstas
Tekstas parengtas pagal ELTA paskelbtą VILNIUS TECH pranešimą, aiškiai nurodant organizatoriaus teiginius ir šaltinyje nepateiktus duomenis.
- Patikrintos konferencijos datos – 2026 m. gegužės 14–15 d.
- Vida Davidavičienės pareigos ir citata perteiktos pagal pateiktą šaltinį.
- Daugiau nei 60 proc. pranešimų rodiklis priskirtas konferencijos organizatoriams.
- Pažymėta, kad šaltinyje nenurodyta konkreti vieta, dalyvavimo sąlygos ir galutinė programa...
- Šaltinis
- ELTA paskelbtas VILNIUS TECH pranešimas
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-04 10:18
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai