ES DI aktas nuo rugpjūčio 2-osios: pareigos Lietuvoje

Reglamentas (ES) 2024/1689 jau galioja, tačiau 2026 m. rugpjūčio 2 d. pagal jo 113 straipsnį turi būti pradėta taikyti didžioji ES dirbtinio intelekto akto dalis. Jeigu Europos Sąjunga iki šios datos nepriims terminą nukeliančio teisės akto, Lietuvos įmonėms, darbdaviams ir viešojo sektoriaus įstaigoms teks vertinti ne vien naudojamų DI priemonių naudą, bet ir jų rizikos kategoriją, dokumentaciją, priežiūrą bei poveikį žmonėms.

Ką svarbu žinoti

• Klausimas: ar pagrindinis DI akto taikymo etapas prasidės 2026 m. rugpjūčio 2 d.?
• Terminas: rezultatas vertinamas pagal tą dieną galiojančią ES teisę.
• TAIP: reglamentas pradedamas taikyti pagal 113 straipsnio bendrąjį terminą.
• NE: iki termino įsigalioja ES teisės aktas, nukeliantis šį etapą.
• Galutinis šaltinis: EUR-Lex konsoliduota reglamento redakcija ir oficialūs Europos Komisijos pranešimai.

Rugpjūčio 2-oji nėra DI akto įsigaliojimo diena

Teisiškai svarbu atskirti reglamento įsigaliojimą nuo atskirų jo nuostatų taikymo pradžios. ES DI aktas įsigaliojo dar 2024 m., o jo reikalavimai paskirstyti keliems etapams. Todėl teiginys, kad visas reglamentas pirmą kartą įsigalios 2026 m. rugpjūtį, būtų netikslus.

Nuo 2025 m. vasario 2 d. jau taikomos bendrosios nuostatos, draudžiamų DI praktikų taisyklės ir reikalavimas užtikrinti pakankamą su DI dirbančių žmonių kompetenciją. Tai reiškia, kad organizacijos jau dabar turi įvertinti darbuotojų technines žinias, patirtį, mokymą ir aplinkybes, kuriomis naudojamos DI sistemos.

Kitas etapas prasidėjo 2025 m. rugpjūčio 2 d. Jis apėmė dalį valdymo struktūros, bendrosios paskirties DI modelių taisykles ir kai kurias vykdymo bei sankcijų nuostatas. Europos Komisijos skelbiamas grafikas taip pat pristato DI aktą kaip etapais taikomą, rizika grindžiamą reguliavimą.

2027 m. rugpjūčio 2 d. išlieka atskiras terminas tam tikroms didelės rizikos sistemoms, nurodytoms reglamento 6 straipsnio 1 dalyje. Tai daugiausia DI sistemos, susijusios su ES produktų saugos teisės reguliuojamais gaminiais arba naudojamos kaip tokių gaminių saugos komponentai. Šio vėlesnio termino nereikėtų klaidingai taikyti visoms didelės rizikos DI sistemoms.

Kam Lietuvoje 2026 metų etapas gali būti aktualiausias

DI akto pareigos priklauso ne vien nuo organizacijos dydžio ar sektoriaus. Pirmiausia vertinama konkreti sistema, jos paskirtis ir organizacijos vaidmuo: ar ji yra sistemos teikėja, diegėja, importuotoja, platintoja, ar pati pakeitė sistemos paskirtį arba ženklino ją savo vardu.

Daugeliui Lietuvos organizacijų aktualiausias bus diegėjo vaidmuo. Tai subjektas, kuris naudoja DI sistemą savo veikloje, išskyrus asmeninį ir neprofesinį naudojimą. Vien tai, kad programa įsigyta iš išorinio tiekėjo ar pasiekiama kaip debesijos paslauga, savaime nepanaikina naudotojui tenkančių pareigų.

Didesnio dėmesio gali prireikti organizacijoms, naudojančioms DI:

• darbuotojams ar kandidatams atrinkti, vertinti ir reitinguoti;
• darbo rezultatams stebėti, užduotims paskirstyti ar sprendimams dėl karjeros priimti;
• galimybei gauti esmines viešąsias ar privačias paslaugas vertinti;
• švietimo, kreditingumo, biometrinio atpažinimo ar kritinės infrastruktūros srityse;
• teisėsaugos, migracijos, prieglobsčio arba teisingumo administravimo procesuose.

Ne kiekviena šiose srityse naudojama programa automatiškai bus didelės rizikos. Reikšmę turi jos numatyta paskirtis, atliekama funkcija, poveikis sprendimui ir reglamente nustatytos išimtys. Tačiau profiliavimą atliekanti sistema gali patekti į griežtesnę kategoriją, todėl vien tiekėjo rinkodarinio aprašymo nepakanka.

Darbdaviams svarbios ne tik techninės bylos

Darbo aplinkoje didelės rizikos sistema gali būti naudojama gyvenimo aprašymams rūšiuoti, kandidatų tinkamumui įvertinti, darbuotojų rezultatams stebėti ar sprendimams dėl paaukštinimo ir darbo santykių nutraukimo paremti. Tokie naudojimo būdai gali tiesiogiai paveikti žmogaus pajamas, karjerą ir galimybę įsidarbinti.

Prieš pradėdamas naudoti atitinkamą didelės rizikos DI sistemą darbo vietoje, darbdavys turi įvertinti informavimo pareigas darbuotojų atstovams ir paveiktiems darbuotojams. Taip pat turi būti reali, o ne vien formaliai aprašyta žmogaus priežiūra.

Žmogaus priežiūra nereiškia, kad darbuotojas tik paspaudžia sistemos pasiūlytą patvirtinimo mygtuką. Prižiūrintis asmuo turi suprasti sistemos galimybes ir ribas, gebėti pastebėti automatizavimo šališkumą, tinkamai interpretuoti rezultatą ir prireikus jo nepaisyti, sustabdyti naudojimą ar kreiptis dėl papildomo vertinimo.

Jau taikomas DI raštingumo reikalavimas apima platesnį darbuotojų ratą negu vien techninius specialistus. Mokymo gali reikėti personalo vadovui, pirkimų specialistui, klientų aptarnavimo komandai ar valstybės tarnautojui, jeigu jie priima sprendimus remdamiesi DI rezultatais.

Viešajam sektoriui gali reikėti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimo

Valstybės ir savivaldybių įstaigoms svarbu neapsiriboti viešųjų pirkimų dokumentais. Kai viešosios teisės reguliuojama įstaiga diegia didelės rizikos DI sistemą, prieš naudojimą gali būti privalomas poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas. Jame nagrinėjama, kokias žmonių grupes sistema paveiks, kokia žala gali kilti ir kokių apsaugos priemonių numatyta.

Atskirai gali būti reikalingas poveikio duomenų apsaugai vertinimas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Šie vertinimai nėra tapatūs: vienas orientuotas į platesnes pagrindines teises, kitas – į asmens duomenų tvarkymo riziką. Praktikoje jų analizė gali persidengti, todėl ją verta koordinuoti.

Viešojo sektoriaus įstaigoms taip pat gali būti aktuali sistemos registracija ES duomenų bazėje, naudojimo žurnalų saugojimas, incidentų fiksavimas ir bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis. Tiksli pareigų apimtis priklausys nuo sistemos klasifikacijos bei įstaigos vaidmens.

Ką organizacijoms verta patikrinti prieš terminą

Pirmasis darbas nėra naujos politikos šablono atsisiuntimas. Organizacijai reikia žinoti, kur DI iš tikrųjų naudojamas, įskaitant atskirų padalinių savarankiškai įsigytas paslaugas ir į kitas programas integruotas automatizuoto vertinimo funkcijas.

Praktinis patikrinimas gali apimti šiuos veiksmus:

1. Sudaryti naudojamų ir kuriamų DI sistemų sąrašą, nurodant paskirtį, tiekėją, duomenis ir paveikiamus asmenis.
2. Nustatyti organizacijos vaidmenį kiekvienos sistemos atžvilgiu ir patikrinti, ar sistema nėra draudžiama arba didelės rizikos.
3. Iš tiekėjo gauti naudojimo instrukcijas, atitikties informaciją, ribojimų aprašą ir duomenis apie žmogaus priežiūrą.
4. Paskirti kompetentingus prižiūrinčius darbuotojus, suteikti jiems įgaliojimus ir dokumentuoti mokymą.
5. Peržiūrėti žurnalų saugojimą, incidentų valdymą, duomenų apsaugą ir darbuotojų informavimo procesus.
6. Sutartyse aiškiai paskirstyti pareigas, ypač dėl sistemos atnaujinimų, reikšmingų pakeitimų ir įrodymų pateikimo.

Naudojant seniau rinkai pateiktas sistemas taip pat būtina patikrinti pereinamąsias taisykles. Reglamentas esamoms sistemoms gali būti taikomas kitaip, jeigu po nustatytos datos jų konstrukcija ar numatyta paskirtis nebuvo reikšmingai pakeista. Todėl vien sistemos įsigijimo data neatsako į visus atitikties klausimus.

Kas lemtų TAIP arba NE rezultatą

TAIP rezultatas nustatomas, jeigu 2026 m. rugpjūčio 2 d. Reglamento (ES) 2024/1689 bendrasis taikymo terminas lieka galioti ir didžioji akto dalis pradedama taikyti pagal 113 straipsnį. Tam nereikia atskiro Lietuvos įstatymo, nes ES reglamentas taikomas tiesiogiai.

NE rezultatas būtų nustatytas tik tada, jeigu iki termino įsigaliotų ES teisės aktas, aiškiai nukeliantis būtent šį bendrąjį etapą. Politinis pasiūlymas, konsultacija, gairių vėlavimas ar nebaigtas teisėkūros procesas savaime termino nepakeistų.

Neapibrėžtumas kyla ne dėl šiuo metu EUR-Lex paskelbto 113 straipsnio formuluotės, o dėl galimybės iki termino pakeisti teisę. Galutiniam vertinimui bus tikrinama rugpjūčio 2 d. galiojanti konsoliduota EUR-Lex redakcija ir Europos Komisijos oficialiai paskelbtas taikymo grafikas.

Net ir TAIP rezultatas nereikštų, kad kiekvienai Lietuvos įmonei tą pačią dieną atsiranda vienodas naujų dokumentų rinkinys. Pareigos priklausys nuo sistemos, rizikos, vaidmens, naudojimo pradžios ir pereinamųjų nuostatų. Kilus abejonių dėl konkretaus diegimo, reikalingas individualus teisinis ir techninis vertinimas.

Šaltinis: EUR-Lex