ES AI aktas: ką lems 2026 m. rugpjūčio 2 d.?

2026 m. rugpjūčio 2 d. yra bendra Reglamento (ES) 2024/1689, vadinamo ES AI aktu, taikymo data, tačiau tai nereiškia, kad tą dieną visoms DI sistemoms Lietuvoje pradės galioti vienodos pareigos. Reglamente numatyti ankstesni ir vėlesni terminai, todėl įmonėms bei viešojo sektoriaus įstaigoms svarbiausia atskirti, kokią funkciją atlieka jų naudojama sistema ir kokia organizacija joje dalyvauja. Prognozės terminas svarbus todėl, kad iki jo priimtas privalomas ES teisės aktas galėtų pakeisti bendrąją datą.

Ką reikia žinoti apie rugpjūčio 2-osios prognozę

• Klausimas: ar pagrindinė Reglamento (ES) 2024/1689 dalis bus pradėta taikyti 2026 m. rugpjūčio 2 d.?
• Terminas: 2026 m. rugpjūčio 2 d.
• TAIP: tą dieną teisiškai pradedamos taikyti 113 straipsnyje šiai datai priskirtos nuostatos.
• NE: iki termino įsigaliojęs privalomas ES teisės aktas nukelia bendrąją datą.
• Rezultatą sprendžia: Reglamento (ES) 2024/1689 tekstas EUR-Lex sistemoje ir galiojantis privalomas ES teisės aktas.

Pagal Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą reglamentą, bendra taikymo data yra 2026 m. rugpjūčio 2 d. Reglamento 113 straipsnis kartu nustato išimtis ir kitus terminus. Todėl teisiškai tikslus atsakymas nėra „visas AI aktas pradės galioti rugpjūčio 2-ąją“, o klausimas, ar šiai datai priskirtos konkrečios nuostatos liks galioti ir bus pradėtos taikyti nustatytu metu.

Kodėl viena data nereiškia vienodų pareigų

ES AI aktas grindžiamas rizika. DI sistema vertinama ne vien pagal tai, kad ji naudoja algoritmus ar generuoja tekstą, vaizdą, garsą bei rekomendacijas. Svarbu, kam ji naudojama, kokius sprendimus gali paveikti ir kokią žalą sukeltų klaida ar netinkamas veikimas.

Organizacijai gali būti aktualios skirtingos taisyklės, jeigu ji yra DI sistemos teikėja, diegėja, importuotoja, platintoja arba naudoja sistemą savo veikloje. Pavyzdžiui, įmonė, kuri sukuria DI sprendimą ir jį siūlo klientams, turi kitokį vaidmenį nei įmonė, kuri įsigyja darbuotojų atrankos įrankį ir naudoja jį kandidatams vertinti.

Dėl šios priežasties vien kalendoriuje pažymėta data neatsako, kokių veiksmų turi imtis konkreti Lietuvos organizacija. Reikia nustatyti sistemos paskirtį, naudojimo aplinką, galimą rizikos lygį ir atsakomybės pasidalijimą tarp tiekėjo bei naudotojo.

Kokios pareigos gali būti svarbios Lietuvos įmonėms

Įmonėms verta peržiūrėti ne tik techninius įrankius, bet ir procesus, kuriuose DI daro įtaką žmonėms ar verslo sprendimams. Ypač svarbios sritys gali būti darbuotojų atranka, kreditingumo ar draudimo vertinimas, klientų aptarnavimas, prieigos prie paslaugų kontrolė, švietimas, sveikatos apsauga ir viešosios paslaugos.

Praktinis pasirengimas gali prasidėti nuo DI sistemų registro. Jame verta nurodyti:

• kokia sistema naudojama ir kas ją tiekia;
• kokiam procesui ji pritaikyta;
• kokius duomenis gauna ir kokį rezultatą pateikia;
• kas priima galutinį sprendimą;
• ar sistema vertina, reitinguoja arba profiliuoja žmones;
• kokios kontrolės priemonės taikomos klaidoms ir skundams.

Jeigu sistema susijusi su didesne rizika, vien tiekėjo pažado apie atitiktį gali nepakakti. Organizacija turi suprasti, kaip įrankis naudojamas jos aplinkoje, kokie darbuotojai prižiūri jo veikimą ir kada žmogus gali įvertinti arba paneigti DI pateiktą rezultatą.

Svarbus ir dokumentavimas. Organizacija turėtų gebėti paaiškinti, kodėl konkreti sistema pasirinkta, kokios jos ribos, kaip tikrinamas tikslumas ir kaip registruojami incidentai. Dokumentai gali būti reikalingi ne tik patikrai, bet ir sprendžiant ginčą su darbuotoju, klientu ar paslaugos gavėju.

Skaidrumas priklausys nuo naudojimo būdo

Kai kuriais atvejais žmogus turi žinoti, kad bendrauja su DI arba kad turinys buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI. Tai ypač svarbu klientų aptarnavimo pokalbiuose, sintetinės medžiagos naudojimo atvejais ir situacijose, kai DI rezultatas gali paveikti žmogaus pasirinkimą.

Skaidrumas neturėtų apsiriboti neaiškia nuoroda taisyklėse. Naudotojui turi būti suprantama, kada jis susiduria su automatizuotu įrankiu, kokia jo paskirtis ir ar sprendime dalyvauja žmogus. Komunikacijos forma gali skirtis pagal paslaugą, tačiau pareiga neturėtų būti paslėpta taip, kad jos neįmanoma pastebėti.

Įmonėms taip pat reikės įvertinti darbuotojų naudojamus generatyviojo DI įrankius. Net jei sistema nėra sukurta įmonės viduje, darbuotojo įkelti klientų, darbuotojų ar verslo dokumentai gali sukurti duomenų apsaugos, konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės riziką. Todėl vidinės taisyklės turėtų nustatyti, kokią informaciją leidžiama kelti į išorinius įrankius ir kada būtina žmogaus patikra.

Ką turi peržiūrėti viešojo sektoriaus įstaigos

Viešosios įstaigos gali susidurti su papildomais reikalavimais, nes jų naudojamos sistemos gali daryti įtaką teisėms, galimybei gauti paslaugą ar asmens padėčiai. Savivaldybės, valstybės institucijos ir viešųjų paslaugų teikėjai turėtų žinoti, ar DI naudojamas sprendimų priėmimui, prioritetų nustatymui, prašymų nagrinėjimui arba rizikos vertinimui.

Tokiais atvejais svarbu aiškiai paskirstyti atsakomybę. Pirkimo sutartyje turėtų būti aprašyta, kas teikia informaciją apie sistemos veikimą, kas taiso klaidas, kas registruoja incidentus ir kas atsako į asmens prašymą paaiškinti sprendimą. Vien tai, kad programą sukūrė privatus tiekėjas, nepašalina įstaigos atsakomybės už jos naudojimą.

Viešojo sektoriaus darbuotojams taip pat svarbu suprasti, kad DI rekomendacija nėra automatiškai teisingas administracinio sprendimo pagrindas. Jeigu galutinis sprendimas paveikia žmogų, darbuotojas turi žinoti, kokią informaciją galima patikrinti, kada būtina sustabdyti automatinį procesą ir kaip užfiksuoti savo vertinimą.

Atsakomybė bus dalijama pagal vaidmenį

ES AI akto taikymas skirtingai paveiks sistemos tiekėją ir jos diegėją. Tiekėjas atsako už produkto ar paslaugos sukūrimą, dokumentaciją, rizikos valdymą ir kitus jam taikomus reikalavimus. Diegėjas atsako už tai, kaip sistema naudojama konkrečioje organizacijoje, ar laikomasi instrukcijų ir ar darbuotojai turi reikiamą kompetenciją.

Jeigu įmonė pakeičia sistemą, naudoja ją ne pagal tiekėjo nurodytą paskirtį arba pati ją pervadina ir pateikia rinkai, jos vaidmuo bei pareigos gali pasikeisti. Todėl sutartyse verta tiksliai aprašyti sistemos paskirtį, atnaujinimus, prieigos teises, audito informaciją ir incidentų valdymą.

Darbuotojo atsakomybė paprastai neturėtų būti vertinama atskirai nuo organizacijos kontrolės. Įmonė turi suteikti aiškias instrukcijas, mokymus ir priežiūrą, o darbuotojas turi laikytis nustatytų taisyklių, tikrinti DI pateikiamus rezultatus ir pranešti apie klaidas ar rizikingą elgesį.

Kur lieka teisinis neapibrėžtumas

Šiuo metu pagrindinis neapibrėžtumas susijęs ne su tuo, kad reglamente nurodyta data būtų savaime neaiški, o su galimu jos pakeitimu privalomu ES teisės aktu. Politiniai pareiškimai, siūlymai ar nepriimti projektai prognozės rezultato nekeičia. Reikšmę turi tik iki termino įsigaliojęs teisės aktas, kuris teisiškai nukeltų bendrąją datą.

Ne mažiau svarbu atskirti bendrąją datą nuo nuostatų, kurios pradėjo galioti anksčiau arba bus pradėtos taikyti vėliau. Organizacija gali turėti pareigų dar iki rugpjūčio 2 d., o kai kurioms konkrečioms sistemoms papildomi reikalavimai gali būti aktualūs tik vėlesniu etapu.

Todėl rengiantis terminui neverta laukti vieno universalaus kontrolinio sąrašo. Geresnis būdas – susieti kiekvieną naudojamą DI sistemą su jos paskirtimi, organizacijos vaidmeniu, rizika ir taikytinu terminu.

Kaip bus išspręsta prognozė

Prognozė bus vertinama pagal viešai prieinamą ES teisę 2026 m. rugpjūčio 2 d. TAIP bus fiksuojama, jeigu Reglamento (ES) 2024/1689 113 straipsnyje šiai datai priskirtos nuostatos tą dieną bus pradėtos taikyti. NE bus fiksuojama tik tuo atveju, jeigu iki termino įsigalios privalomas ES teisės aktas, nukeliantis bendrąją taikymo datą.

Vertinant nebus atsižvelgiama į nepriimtus pasiūlymus, politines diskusijas, viešus pareiškimus ar bendro pobūdžio prognozes. Svarbus bus galiojantis Reglamento tekstas EUR-Lex sistemoje ir kitas privalomas ES teisės aktas, jei toks būtų priimtas.

Lietuvos įmonėms ir viešojo sektoriaus įstaigoms praktiškiausias kitas patikrinimas – peržiūrėti savo DI sistemų sąrašą, tiekimo sutartis, naudojimo instrukcijas, skaidrumo pranešimus ir žmogaus atliekamos kontrolės procedūras. Rugpjūčio 2-oji gali būti bendras teisinis atskaitos taškas, tačiau realios pareigos priklausys nuo konkretaus DI naudojimo atvejo.

Šaltinis: EUR-Lex, Europos Sąjungos oficialusis leidinys