Rugsėjo 8-oji: kaip raštingumas tapo skaitmeniniu įgūdžiu

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad šiandien neužtenka vien perskaityti sakinį ar parašyti prašymą. Lietuvos gyventojui raštingumas taip pat reiškia gebėjimą suprasti viešosios paslaugos instrukciją, atpažinti klaidinančią žinutę, saugiai naudotis elektronine bankininkyste ir įvertinti internete paskelbto šaltinio patikimumą.

Autorius – „Vartotojų teisės“ redakcija. Paskelbta 2026 m. rugsėjo 8 d.

Tarptautinė raštingumo diena minima nuo 1967 metų

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną kasmet mini rugsėjo 8 dieną. Ši tradicija prasidėjo 1967 metais, siekiant pabrėžti raštingumo svarbą žmonėms ir visuomenėms.

Tuo metu pagrindinis dėmesys natūraliai teko baziniams gebėjimams skaityti ir rašyti. Jie atvėrė galimybę mokytis, suprasti oficialius dokumentus, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir savarankiškiau priimti kasdienius sprendimus.

Bėgant dešimtmečiams pasikeitė informacijos aplinka. Spausdintą laikraštį, popierinę paraišką ar banko skyriuje pateikiamą dokumentą papildė interneto svetainės, mobiliosios programėlės, elektroniniai laiškai ir socialiniai tinklai. Todėl raštingumo sąvoka išsiplėtė: dabar svarbu ne tik perskaityti informaciją, bet ir suprasti jos paskirtį, kilmę bei galimą poveikį.

Trumpa raštingumo sampratos laiko juosta

• 1967 metai: pradedama kasmet minėti Tarptautinę raštingumo dieną.
• Vėlesniais dešimtmečiais raštingumas vis dažniau siejamas su mokymusi visą gyvenimą ir dalyvavimu visuomenėje.
• Plintant televizijai ir kitoms masinės komunikacijos priemonėms, išauga medijų turinio vertinimo svarba.
• Interneto ir mobiliųjų paslaugų laikotarpiu būtini informaciniai bei skaitmeniniai įgūdžiai.
• Dabartinėje dirbtinio intelekto ir lengvai kuriamo turinio aplinkoje ypač svarbu tikrinti šaltinius, autorystę ir teiginių pagrindą.

UNESCO diena primena, kad raštingumas yra visuomenės gebėjimas

Tarptautinės dienos paskirtis nėra vien pažymėti kalendoriaus datą. UNESCO ja atkreipia dėmesį į raštingumo reikšmę tiek atskiram žmogui, tiek visai visuomenei. Gebėjimas suprasti informaciją daro įtaką mokymuisi, darbui, naudojimuisi paslaugomis ir dalyvavimui viešajame gyvenime.

Šis požiūris aktualus ir vartotojų teisių srityje. Sutarties sąlygos, grąžinimo taisyklės, garantijos aprašymas ar perspėjimas apie sukčiavimą gali būti parašyti taisyklingai, tačiau žmogui vis tiek reikia atpažinti svarbiausią informaciją, išimtis ir galimas pasekmes.

Raštingumas šiuo atveju tampa praktiniu savarankiškumo įrankiu. Jis padeda atskirti informacinį pranešimą nuo reklamos, suprasti, kokių duomenų prašoma, ir pastebėti sąlygą, kuri gali pakeisti pasiūlymo kainą ar naudojimosi tvarką.

Keturi raštingumo gebėjimai nėra tas pats

Kasdienėje kalboje skirtingos raštingumo formos kartais suplakamos į vieną sąvoką. Vis dėlto jas verta atskirti, nes kiekviena padeda spręsti kitokią užduotį.

• Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis reikalingas pildant prašymą, skaitant sutartį ar vykdant rašytinę instrukciją.
• Informacinis raštingumas – gebėjimas rasti reikalingą informaciją, atsirinkti tinkamus šaltinius, palyginti teiginius ir suprasti, ar duomenys tebėra aktualūs.
• Medijų raštingumas – gebėjimas įvertinti, kas sukūrė pranešimą, kokiai auditorijai jis skirtas ir ar jame atskiriami faktai, nuomonės, reklama bei manipuliacija.
• Skaitmeninis raštingumas – gebėjimas saugiai ir prasmingai naudotis skaitmeniniais įrenginiais bei paslaugomis, valdyti paskyras, saugoti duomenis ir suprasti technologijų keliamą riziką.

Šiuos gebėjimus praktiškai stiprinti padeda skaitmeninio raštingumo mokymai.

Šie gebėjimai papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, žmogus gali sklandžiai perskaityti elektroninį laišką, bet neatpažinti suklastoto banko adreso. Tokiu atveju tradicinio raštingumo pakanka tekstui perskaityti, tačiau saugiam sprendimui reikia informacinio, medijų ir skaitmeninio raštingumo.

Kasdienės paslaugos reikalauja daugiau nei mokėti perskaityti

Viešosios paslaugos vis dažniau pasiekiamos elektroniniu būdu. Gyventojui gali tekti pasirinkti tinkamą paslaugą, prisijungti saugiu būdu, pateikti dokumentą ir suprasti, ar sistema patvirtino veiksmą. Vienas neaiškiai perskaitytas terminas ar nepastebėtas terminas gali lemti, kad prašymas liks nepateiktas.

Elektroninėje bankininkystėje svarbu ne tik mokėti atlikti pavedimą. Reikia patikrinti gavėjo duomenis, mokėjimo paskirtį ir sumą, neatskleisti prisijungimo kodų bei kritiškai vertinti skubinti bandančias žinutes. Tikras banko puslapis neturėtų būti atidaromas aklai paspaudus netikėtai gautą nuorodą – saugiau adresą įvesti pačiam arba naudoti oficialią programėlę.

Panašus atsargumas reikalingas perkant internetu. Maža kaina ar profesionaliai atrodanti svetainė savaime neįrodo pardavėjo patikimumo. Verta patikrinti, ar nurodytas juridinis asmuo, kontaktai, pristatymo ir prekių grąžinimo sąlygos. Atsiliepimai naudingi tik tada, kai vertinama jų kilmė, konkretumas ir pasikartojantys požymiai.

Kaip patikrinti internete rastą informaciją

Klaidinanti informacija nebūtinai atrodo akivaizdžiai melaginga. Joje gali būti tikras faktas, papildytas netiksliu paaiškinimu, sena nuotrauka ar iš konteksto ištrauktu teiginiu. Todėl patikrinimas turėtų prasidėti dar prieš dalijantis turiniu ar priimant sprendimą.

Praktiškai padeda keli klausimai:

• Kas paskelbė informaciją ir ar galima nustatyti autorių arba atsakingą organizaciją?
• Kada medžiaga paskelbta arba atnaujinta?
• Ar antraštė tiksliai atitinka visą tekstą?
• Ar pateikiama nuoroda į pirminį dokumentą, tyrimą ar institucijos pranešimą?
• Ar tą patį teiginį nepriklausomai patvirtina kiti patikimi šaltiniai?
• Ar pranešimas neskatina veikti skubiai, nutylėdamas svarbias sąlygas?

Svarbus ir pirminio šaltinio principas. Jei įraše teigiama, kad pasikeitė valstybės paslaugos tvarka, informaciją verta tikrinti atsakingos institucijos svetainėje. Jei cituojamas tyrimas, patikimiau ieškoti paties tyrimo, o ne vien jo interpretacijos socialiniame tinkle.

Skaitmeninis raštingumas saugo ir pasirinkimo laisvę

Skaitmeninė aplinka suteikia greitą prieigą prie informacijos, tačiau dalį sprendimų bando paveikti rekomendacijų sistemos, reklama ir vartotojo dėmesį išnaudojantis dizainas. Matomas turinys nebūtinai yra svarbiausias ar patikimiausias – jis gali būti parinktas pagal ankstesnius paspaudimus arba komercinius tikslus.

Raštingas vartotojas geba sustoti prieš atlikdamas veiksmą: perskaityti ne tik ryškų pasiūlymą, bet ir sąlygas, palyginti alternatyvas, atsisakyti nebūtinų leidimų programėlėje bei pasitikrinti, kam bus perduoti jo duomenys.

Rugsėjo 8-oji todėl sieja istorinę skaitymo ir rašymo reikšmę su dabartine atsakomybe orientuotis informacijos gausoje. Technologijos keisis, tačiau pagrindinis principas išliks: suprasti perskaitytą informaciją, įvertinti jos šaltinį ir tik tada priimti sprendimą.

Šaltinis: UNESCO