Spalio 1-oji: pokalbis apie pagalbą, kurią žmogus renkasi pats

Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena gali būti proga paklausti artimo žmogaus, kas jo kasdienybėje patogu, o kur praverstų pagalba. Geriausia pradėti nuo jo paties pasirinkimų: galbūt sunku nuvykti iki paslaugos, gal norisi dažniau pasikalbėti, o gal šiuo metu nieko keisti nereikia.

Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija.

Kodėl Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena minima spalio 1-ąją

Jungtinės Tautos nurodo, kad spalio 1-oji yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 1990 metais. Šios dienos prasmė apima vyresnių žmonių vietą visuomenėje, jų teises ir galimybę dalyvauti priimant sprendimus.

Šeimai tai nebūtinai turi reikšti iškilmingą minėjimą. Bendri pietūs, pasivaikščiojimas ar įprastas skambutis gali suteikti progą ramiai pasikalbėti apie tai, kaip žmogus gyvena dabar. Toks pokalbis naudingas ir tada, kai artimieji gyvena netoliese, ir tada, kai susitinka retai: įpročiai, paslaugos bei norai laikui bėgant keičiasi.

Amžius pats savaime nepasako, kokios pagalbos žmogui reikia. Vienas nori savarankiškai tvarkyti visus reikalus, kitas mielai priima pagalbą dėl kelionių, trečiam svarbiausia turėti su kuo pasitarti. Pradėti verta nuo klausimo, o ne nuo iš anksto parengto sprendimo.

Pirmiausia išsiaiškinkite, kas kasdienybėje iš tiesų sunku

Pokalbiui tinka konkretūs, atviri klausimai. „Kaip sekasi nuvykti ten, kur reikia?“ gali atskleisti daugiau nei bendras „Ar tau reikia pagalbos?“. Galima paklausti, ar patogu apsipirkti, pasiekti gydymo įstaigą, naudotis telefonu ar internetu, susisiekti su artimaisiais. Kartu svarbu pasidomėti, kas veikia gerai ir ką žmogus nori toliau daryti pats.

Jei išryškėja sunkumas, verta jį patikslinti. Ar problema yra kelionės laikas, laiptai, neaiški registracijos tvarka, išlaidos, ar tiesiog nemalonu prašyti kito žmogaus? Nuo atsakymo priklauso, ar apskritai reikalinga nauja paslauga. Kartais pakanka kartu išsiaiškinti darbo laiką ar susitarti dėl pavėžėjimo vieną dieną.

Galite pradėti nuo kelių klausimų:

• „Kuri kasdienė užduotis dabar atima daugiausia jėgų ar laiko?“
• „Ar yra vieta arba paslauga, kurią norėtum pasiekti lengviau?“
• „Ką norėtum ir toliau tvarkyti savarankiškai?“
• „Jei prireiktų pagalbos, kokia jos forma tau būtų priimtina?“
• „Kaip dažnai ir kokiu būdu tau patogu palaikyti ryšį?“

Atsakymų nereikia paversti neatidėliotinų darbų sąrašu. Žmogus gali norėti pagalvoti, pasitarti vėliau arba pasiūlymo atsisakyti. Tokia galimybė svarbi, jei siekiama išgirsti jo pasirinkimą, o ne vien surasti šeimai patogiausią sprendimą.

Kur Lietuvoje ieškoti informacijos apie kasdienę pagalbą

Jeigu žmogus pats norėtų pasidomėti pagalba namuose ar kitomis socialinėmis paslaugomis, pradžios taškas Lietuvoje yra jo gyvenamosios vietos savivaldybė. Savivaldybės skelbia informaciją apie vietoje teikiamas paslaugas ir kreipimosi tvarką. Pravartu ieškoti konkrečios savivaldybės socialinės paramos skyriaus ar socialinių paslaugų centro kontaktų, nes paslaugų organizavimas priklauso nuo vietos ir individualios situacijos.

Bendrą informaciją apie socialinę paramą ir socialines paslaugas skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje galima rasti elektroninių socialinės paramos paslaugų. Prieš pildant prašymą naudinga pasitikslinti savivaldybėje, kuri paslauga atitiktų žmogaus poreikį ir kokių duomenų reikėtų. Vien tai, kad paslauga aprašyta internete, dar nereiškia, kad ji bus skirta kiekvienam besikreipiančiajam.

Jeigu rūpestis susijęs su sveikata, pokalbį apie medicininius poreikius geriau pradėti su pačiu žmogumi ir jo pasirinktu sveikatos priežiūros specialistu. Artimieji gali padėti užsirašyti klausimus ar susiorientuoti registracijoje, jei žmogus to pageidauja. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos sprendžia skirtingus klausimus, todėl verta įvardyti konkretų sunkumą prieš ieškant pagalbos.

Kaip padėti neperimant sprendimų

Naudingas susitarimas būna aiškus ir nedidelis. Vietoj „nuo šiol viskuo pasirūpinsiu“ galima pasiūlyti: „Jei nori, kartu pažiūrėkime autobusų laikus“ arba „Galiu paskambinti ir paklausti apie paslaugą, o tada pats nuspręsi“. Taip žmogus žino, ką artimasis ketina daryti, ir gali pasirinkti, kiek įsitraukimo jam tinka.

Net geranoriška pagalba gali varginti, jei dėl jos reikia atsisakyti įprastos dienotvarkės, aiškinti asmeninius reikalus keliems žmonėms arba priimti nuolatinius skambučius. Todėl verta atskirai paklausti apie ribas: kada patogu skambinti, ar galima tartis su kitais šeimos nariais, kokia informacija lieka privati. Šie dalykai padeda išvengti nesusipratimų vėliau.

Pokalbį galima baigti vienu sutartu žingsniu: kartu surasti savivaldybės kontaktą, patikrinti kelionės galimybę arba tiesiog susitarti, kada vėl pasikalbėsite. Jei žmogus sako, kad pagalbos dabar nereikia, galima tai priimti ir palikti atvirą galimybę kreiptis ateityje. Spalio 1-oji tuomet tampa proga palaikyti ryšį žmogui priimtinu būdu.

Šaltinis: Jungtinės Tautos