Rugsėjo 2-oji: JAV pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę

1991 m. rugsėjo 2 d. Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Prezidento George’o H. W. Busho paskelbtas sprendimas padėjo atkurti visaverčius abiejų valstybių diplomatinius santykius, tačiau tai nebuvo Lietuvos valstybingumo pradžia.

Šios datos reikšmė atsiskleidžia tik atskyrus tris istorinius sluoksnius. JAV pirmą kartą Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m., vėliau nepripažino prievartinio Lietuvos įtraukimo į Sovietų Sąjungą teisėtumo, o 1991 m. pripažino nepriklausomybės atkūrimą.

Svarbiausi skirtumai:

• 1922 m. JAV pirmą kartą pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę.
• Sovietinės okupacijos laikotarpiu JAV nepripažino prievartinės aneksijos teisėtumo.
• 1991 m. rugsėjo 2 d. JAV pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
• 1991 m. sprendimas atvėrė kelią praktiniam diplomatinių ryšių atkūrimui.

Rugsėjo 2-oji nežymi Lietuvos valstybės pradžios

Kalbant apie 1991 m. rugsėjo 2-ąją svarbu nevartoti formuluotės, kad tą dieną JAV pirmą kartą pripažino Lietuvą arba kad tuomet prasidėjo Lietuvos valstybingumas. Toks teiginys ištrintų ankstesnį Lietuvos Respublikos tarptautinį statusą ir valstybės tęstinumo principą.

1991 m. JAV sprendimo objektas buvo atkurtos nepriklausomybės pripažinimas. Kitaip tariant, Vašingtonas reagavo į Lietuvos grįžimą prie savarankiško valstybės gyvenimo po sovietinės okupacijos, o ne vertino Lietuvą kaip visiškai naują politinį darinį.

Šis skirtumas nėra vien kalbinė smulkmena. Jis parodo, kad Lietuvos Respublika savo valstybingumą sieja su anksčiau egzistavusia ir tarptautiniu mastu pripažinta valstybe. 1991-ieji žymi realios nepriklausomos valdžios ir tarptautinių ryšių atkūrimą, bet ne valstybės istorijos pradžią nuo nulio.

1922 m. JAV pirmą kartą pripažino nepriklausomą Lietuvą

JAV valstybės departamento Istoriko biuro pateikiamoje dvišalių santykių istorijoje nurodoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos nepriklausomybę pirmą kartą pripažino 1922 m. Šis sprendimas priklausė Lietuvos įsitvirtinimo po Pirmojo pasaulinio karo tarptautinėje sistemoje laikotarpiui.

Pirminis pripažinimas reiškė, kad JAV Lietuvą laikė suverenia valstybe, galinčia savarankiškai palaikyti oficialius santykius. Todėl 1922 m. pripažinimas ir 1991 m. sprendimas nėra du vienodi įvykiai: pirmuoju atveju buvo pripažinta nepriklausoma Lietuvos valstybė, antruoju – jos atkurtas nepriklausomas veikimas.

Šis 1922 m. sluoksnis paaiškina, kodėl kalbant apie vėlesnius dešimtmečius vartojama valstybės tęstinumo sąvoka. Ji nusako požiūrį, kad neteisėtas svetimos valstybės valdžios primetimas savaime nepanaikino teisėtai egzistavusios Lietuvos Respublikos.

Aneksijos nepripažinimas saugojo valstybės tęstinumo principą

Sovietų Sąjungai prievarta įtraukus Lietuvą į savo sudėtį, JAV nepripažino šios aneksijos teisėtumo. Tai buvo esminė politinė ir teisinė pozicija: Jungtinės Valstijos nesutiko, kad jėga įvykdytas teritorinis bei politinis pakeitimas teisėtai panaikino Lietuvos Respubliką.

Aneksijos nepripažinimas nereiškė, kad okupuota Lietuva tuo laikotarpiu galėjo praktiškai veikti kaip visiškai suvereni valstybė. Lietuvos valdžia šalies teritorijoje negalėjo laisvai formuoti užsienio politikos, sudaryti įprastų tarpvalstybinių susitarimų ar palaikyti visų normalių diplomatinių ryšių.

Tačiau tarptautinės teisės ir diplomatijos požiūriu išliko labai svarbi riba: sovietinė valdžia Lietuvoje nebuvo laikoma teisėta laisvos Lietuvos valstybės pakeitėja. Taip buvo atskirtas faktinis Sovietų Sąjungos valdymas nuo jo teisinio pripažinimo.

Ši nuostata suteikia istorinį pagrindą 1991 m. vartotai atkūrimo sampratai. JAV nereikėjo paneigti savo ankstesnio Lietuvos pripažinimo ir pradėti santykių su visiškai nauja valstybe – reikėjo politiškai pripažinti, kad Lietuvos nepriklausomybė vėl realiai įgyvendinama.

1991 m. George’o H. W. Busho sprendimas atkūrė diplomatinę praktiką

1991 m. rugsėjo 2 d. prezidentas George’as H. W. Bushas paskelbė JAV sprendimą pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Tai įvyko sparčiai keičiantis padėčiai Sovietų Sąjungoje ir Lietuvai siekiant, kad jos nepriklausomas statusas būtų ne tik paskelbtas, bet ir praktiškai pripažintas kitų valstybių.

JAV sprendimas turėjo kitokią funkciją nei ilgalaikė aneksijos nepripažinimo politika. Nepripažinimo politika saugojo teisinį Lietuvos tęstinumą okupacijos metais, o 1991 m. pripažinimas leido pereiti prie įprastų santykių su realiai veikiančia nepriklausomos Lietuvos valdžia.

Ką pakeitė tarptautinis pripažinimas

Vienos valstybės pripažinimas savaime nesukuria kitos valstybės, tačiau jis patvirtina pasirengimą ją traktuoti kaip savarankišką tarptautinių santykių dalyvę. JAV sprendimas buvo ypač reikšmingas dėl Jungtinių Valstijų politinio svorio ir nuoseklios ankstesnės pozicijos Lietuvos aneksijos klausimu.

Pripažinimas sudarė politines sąlygas atkurti visavertį oficialų bendravimą, diplomatines atstovybes ir tiesioginius santykius tarp JAV bei Lietuvos Respublikos institucijų. Jis taip pat stiprino Lietuvos galimybes veikti platesnėje tarptautinėje sistemoje kaip suvereni valstybė.

Vis dėlto šį procesą tiksliausia suprasti kaip kelių susijusių žingsnių seką. Lietuvos valstybės tęstinumas, nepriklausomybės atkūrimas šalies viduje, kitų valstybių pripažinimas ir praktinių diplomatinių santykių atkūrimas buvo susiję, bet ne tapatūs reiškiniai.

Trys istoriniai sluoksniai trumpoje laiko juostoje

• 1922 m. – Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
• Sovietinės okupacijos metais – JAV nepripažino prievartinio Lietuvos įtraukimo į Sovietų Sąjungą teisėtumo.
• 1991 m. rugsėjo 2 d. – JAV pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir sudarė sąlygas visaverčių santykių atkūrimui.

Ši seka padeda išvengti dviejų klaidų. Pirmoji būtų teigti, kad iki 1991 m. JAV apskritai nepripažino Lietuvos. Antroji – nepripažinimo politiką sutapatinti su įprastais diplomatiniais santykiais, kurie okupacijos sąlygomis negalėjo veikti taip, kaip tarp dviejų laisvų valstybių.

Todėl rugsėjo 2-oji Lietuvos diplomatijos istorijoje svarbi ne kaip valstybės gimimo diena, o kaip tarptautinis jos atkurtos nepriklausomybės patvirtinimas. Datos esmę tiksliausiai nusako perėjimas nuo išsaugoto teisinio tęstinumo prie atnaujintų praktinių santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija pagal JAV valstybės departamento Istoriko biuro skelbiamą Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių istoriją.

Šaltinis: JAV valstybės departamento Istoriko biuras