PISA 2025: vieta kilo, mokinių rezultatai – ne

Lietuva pagal PISA 2025 gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatų vidurkį Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, tačiau tai nereiškia ryškaus mokinių gebėjimų pagerėjimo. Šeimoms ir mokykloms svarbiausia žinoti, kad Lietuvos gamtos mokslų rezultatas per beveik du dešimtmečius liko toks pats – 488 taškai, o nuo Estijos mokinių Lietuva vis dar atsilieka iki dvejų mokymosi metų.

Ką iš tikrųjų rodo pakilimas į 12 vietą

Reitingo vieta yra santykinis rodiklis. Ji priklauso ne tik nuo Lietuvos mokinių pasiekimų, bet ir nuo to, kaip pasikeitė kitų šalių rezultatai. Jei kitose valstybėse mokinių pasiekimai smuko labiau nei Lietuvoje, Lietuvos vieta lentelėje gali pagerėti net ir nepasiekus didesnio balo.

Būtent tokį pokytį aprašo LRT, remdamasi EBPO duomenimis. Lietuvos pozicija Europoje pagerėjo nuo 20-os iki 12-os vietos, tačiau šalies mokinių pasiekimai proveržio nerodo. Gamtos mokslų rezultatų palyginimas tai ypač aiškiai iliustruoja: 2006 ir 2025 metais Lietuva surinko po 488 taškus.

Todėl vertinant švietimo būklę svarbu atskirti du dalykus:

• vieta reitinge parodo Lietuvos padėtį kitų šalių kontekste;
• balas leidžia matyti, kaip keitėsi pačių Lietuvos mokinių pasiekimai;
• vien aukštesnė vieta neįrodo, kad mokymosi kokybė pagerėjo;
• ilgalaikė balų tendencija yra svarbesnė vertinant tikrą pažangą.

Lietuvos ir Estijos atotrūkis išlieka svarbus

EBPO pateikiamas Lietuvos ir Estijos palyginimas rodo, kad Lietuvos penkiolikmečiai visose pagrindinėse PISA srityse nuo kaimyninės šalies mokinių atsilieka iki dviejų mokymosi metų. Tai nėra pažymys konkrečiam vaikui ar vienai mokyklai, tačiau nacionaliniu mastu toks skirtumas rodo skirtingą švietimo sistemų gebėjimą užtikrinti aukštus pasiekimus.

Šis palyginimas neleidžia daryti išvados, kad Estijos mokymo modelį galima tiesiogiai perkelti į Lietuvą. Tačiau jis padeda kelti tikslesnius klausimus: kaip skiriasi mokytojų rengimas, pagalba mokiniams, mokymosi turinys, mokyklų savarankiškumas ir socialinės nelygybės poveikis rezultatams.

Ką PISA 2025 duomenys reiškia tėvams ir mokytojams

Tėvams vien šalies vieta reitinge neturėtų būti pagrindas vertinti konkrečią mokyklą ar vaiką. PISA tiria penkiolikmečių gebėjimą taikyti žinias realiose situacijose, todėl rezultatai neparodo visų mokyklos darbo aspektų ir nepakeičia individualaus mokinio pažangos vertinimo.

Praktiškai verta atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas geba ne tik atkartoti taisyklę, bet ir ją pritaikyti: paaiškinti reiškinį, interpretuoti duomenis, spręsti nepažįstamą uždavinį ar pagrįsti savo išvadą. Šie gebėjimai artimi tam, ką vertina PISA.

Mokytojams ir mokykloms rezultatai gali būti naudingi ieškant sričių, kuriose reikia daugiau nuoseklaus darbo. Vienkartinis reitingo pokytis neturėtų tapti spaudimu siekti geresnės vietos bet kokia kaina. Daug svarbiau stebėti, kaip per kelerius metus keičiasi mokinių balai ir ar mažėja pasiekimų skirtumai tarp skirtingų grupių.

Kokių išvadų turėtų imtis švietimo politika

Politikos formuotojams PISA 2025 yra signalas, kad santykinis Lietuvos pakilimas negali būti laikomas galutiniu švietimo sistemos laimėjimu. Jei gamtos mokslų balas per 19 metų nepasikeitė, būtina vertinti ne tik reitingą, bet ir ilgalaikes priežastis.

Svarbiausi klausimai – ar mokyklos gauna pakankamai pagalbos, ar mokytojams sudaromos sąlygos tobulėti, kaip remiami silpnesnius rezultatus pasiekiantys mokiniai ir ar ugdymo turinys pakankamai skatina taikyti žinias. Atsakymams reikės ne vien PISA lentelės, bet ir išsamesnių nacionalinių duomenų.

EBPO nurodo, kad PISA 2025 rezultatai paskelbti 2026 metų rugsėjo 8 dieną, tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos, o Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus. Tai reiškia, kad Lietuvos rezultatus galima pagrįstai lyginti tarptautiniu mastu, tačiau jų interpretacija turi išlikti atsargi: 12 vieta yra geresnė santykinė padėtis, o ne automatinis mokymosi proveržio įrodymas.

Šaltinis: LRT