Ginčas dėl sklypo dalies? NŽT jo nespręs

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nepriima sprendimų dėl to, kurią privataus bendro sklypo dalį turi naudoti konkretus bendraturtis. Tokie nesutarimai sprendžiami ne administracine, o civiline tvarka.

Kada NŽT nesprendžia bendraturčių ginčo

Bendrosios dalinės nuosavybės atveju keli žmonės yra vieno žemės sklypo bendraturčiai. Kiekvienam jų priklauso nustatyta turto dalis, tačiau tai nereiškia, kad konkreti sklypo vieta automatiškai tampa atskira jo nuosavybe.

Todėl NŽT negali nuspręsti, kad vienam bendraturčiui priklausanti dalis yra vienoje sklypo vietoje, o kitam – kitoje. Tarnyba taip pat nederina privačių bendraturčių sudarytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir jos nekeičia.

Riboženkliai, kuriuos vienas bendraturtis savo nuožiūra sukala sklype, savaime nenustato teisės naudotis konkrečia teritorija. Dėl jų teisėtumo ar reikšmės kilus ginčui, NŽT tokio nesutarimo neišspręs.

Naudojimosi tvarka nėra sklypo atidalijimas

Bendraturčiai gali susitarti, kurią bendro sklypo dalį faktiškai naudos kiekvienas iš jų. Toks susitarimas gali būti įforminamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu ir notarine naudojimosi tvarkos sutartimi.

Tačiau nustatyta naudojimosi tvarka nepaverčia bendro sklypo keliais atskirais žemės sklypais. Ji tik apibrėžia, kaip bendraturčiai naudojasi tuo pačiu bendrosios dalinės nuosavybės objektu.

Ką daryti nepavykus susitarti

Civilinis kodeksas numato, kad bendras turtas valdomas ir juo naudojamasi bendraturčių sutarimu. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, bet kuris bendraturtis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Tokiu atveju ginčas dėl konkrečių sklypo dalių naudojimo nagrinėjamas civiline tvarka. NŽT kompetencijai lieka kadastro duomenų, įskaitant išorines sklypo ribas, tikrinimas. Bendraturčių tarpusavyje nustatytos naudojimosi ribos nėra žemės sklypo kadastro duomenys.

Šaltinis: BNS