Nuo ko priklauso degalų kaina Lietuvoje?

Degalinėje matoma litro kaina nėra tiesioginė žalios naftos kaina. Benzino ar dyzelino kainą sudaro keli sluoksniai: naftos ir perdirbimo kaina, mokesčiai, transportavimas, saugojimas, degalinės veiklos sąnaudos, marža ir valiutų kursai. Todėl naftai atpigus degalų kaina gali mažėti vėliau, mažiau arba visai nepasikeisti.

Kokią dalį sudaro nafta ir perdirbimas

Žalia nafta yra tik pradinė grandis. Rafinerijoje ji paverčiama benzinu, dyzelinu ir kitais produktais, o šio proceso kainą veikia energijos, įrangos, darbo ir aplinkosaugos sąnaudos. Svarbi ir perdirbimo marža – skirtumas tarp naftos žaliavos kainos ir iš jos pagamintų produktų rinkos kainos.

Europos Komisija savaitiniame naftos biuletenyje skelbia naftos produktų kainų duomenis Europos šalyse. Šie duomenys padeda matyti bendras rinkos kryptis, tačiau neparodo tikslios konkrečios degalinės kainos kiekvieną dieną.

Taip pat skaitykite: Kaip susidaro degalų kaina ir kur sutaupyti

Naftos kaina taip pat dažniausiai vertinama JAV doleriais. Jei euras dolerio atžvilgiu susilpnėja, žaliava ir jos produktai Europoje gali brangti net tada, kai pasaulinė naftos kaina keičiasi nedaug. Priešingai, palankesnis euro kursas gali dalį brangimo sušvelninti.

Akcizas ir PVM keičia galutinę litro kainą

Degalams taikomi mokesčiai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikia informaciją apie akcizų sistemą ir akcizais apmokestinamas prekes. Akcizas paprastai skaičiuojamas pagal degalų kiekį, todėl jo įtaka nėra tokia pati kaip naftos kainos pokytis.

Prie kainos taip pat pridedamas PVM. Jis skaičiuojamas nuo apmokestinamos sumos, todėl pasikeitus kainai iki PVM, keičiasi ir galutinė suma, kurią vairuotojas mato degalinės ekrane. Dėl šios priežasties vartotojui svarbu atskirti rinkos kainos pokytį nuo visos kainos pokyčio.

Mokesčių pasikeitimas gali paveikti visas degalines panašiai, tačiau galutinės kainos vis tiek nebūna vienodos. Tam įtakos turi tiekimo sutartys, atsargų pirkimo laikas ir konkrečios įmonės kainodara.

Logistika, saugojimas ir degalinės marža

Degalai turi būti atgabenti į terminalą, saugyklą ir konkrečią degalinę. Į galutinę kainą gali įeiti transportavimo, saugojimo, draudimo, įrangos priežiūros, darbuotojų ir kitų veiklos sąnaudų dalis. Skirtingose vietose šios sąnaudos nėra vienodos.

Degalinės marža nėra tas pats, kas grynasis pelnas. Iš maržos gali būti dengiamos kasdienės veiklos išlaidos, investicijos, kortelių aptarnavimo mokesčiai ir rizika, susijusi su besikeičiančiomis didmeninėmis kainomis. Todėl vien iš kainos skirtumo tarp dviejų degalinių negalima tiksliai spręsti, kiek uždirba jų operatoriai.

Mažmeninė konkurencija taip pat svarbi. Didesnė konkurencija vienoje vietovėje gali skatinti mažesnes kainas, o atokesnėje vietoje pasirinkimas gali būti siauresnis. Lojalumo programos, laikinos akcijos ir mokėjimo būdas dar labiau keičia kainą, kurią faktiškai sumoka konkretus vairuotojas.

Kaip palyginti degalų kainą praktiškai

Lyginant pasiūlymus verta vertinti ne tik skaičių ant stendo, bet ir visą kelionės kainą. Patogus būdas:

• palyginti benzino arba dyzelino kainą už litrą;
• įvertinti, kiek papildomų kilometrų reikėtų nuvažiuoti iki pigesnės degalinės;
• patikrinti, ar taikoma lojalumo nuolaida ir kokiomis sąlygomis;
• palyginti kainą tuo pačiu metu, nes skirtingų dienų duomenys gali klaidinti;
• įvertinti, kiek litrų realiai reikės įpilti.

Pavyzdžiui, kelių centų nuolaida litre nebūtinai apsimoka, jei dėl jos reikia specialiai važiuoti į kitą miesto galą. Skaičiuojant verta įtraukti papildomai sunaudotus degalus, laiką ir galimą stovėjimą. Patogiausia lyginti kainą už litrą, maršrutą ir galutinę sumą po lojalumo nuolaidos.

Ką stebėti vertinant kainos pokytį

Vienos dienos naftos kainos pokytis nėra patikimas signalas, kad tiek pat pasikeis ir kaina degalinėje. Verta stebėti kelių veiksnių derinį: naftos produktų, o ne vien žalios naftos kainą, euro ir JAV dolerio kursą, mokesčius, tiekimo sąnaudas bei konkurenciją konkrečiame regione.

Europos Komisijos savaitiniai duomenys tinka bendram palyginimui, o Finansų ministerijos informacija padeda suprasti akcizų sistemą. Konkrečios šiandienos kainos be patikroje atnaujinto degalinių ar kainų palyginimo šaltinio tiksliai prognozuoti nereikėtų.

Šaltinis: Europos Komisija