Kaip susidaro degalų kaina ir kur sutaupyti

Šeimos išlaidas automobiliui lemia ne tik degalinėje matoma litro kaina. Galutinę sumą sudaro automobilio sąnaudos, nuvažiuotas atstumas, žalios naftos ir perdirbimo kainos, transportavimas, mokesčiai bei degalinių konkurencija. Pavyzdžiui, automobilis, sunaudojantis 7 litrus degalų 100 kilometrų, per 300 kilometrų kelionę sunaudos apie 21 litrą. Todėl net nedidelis maršruto ar kelionių skaičiaus pakeitimas gali labiau paveikti savaitės biudžetą nei kelių centų skirtumas tarp degalinių.

Iš ko susideda degalų litro kaina

Degalų kainą galima suprasti kaip kelių grandžių sumą. Degalų kainos sandara apima skirtingas dalis, kurios keičiasi nevienodai, todėl žalios naftos kainos kritimas ne visada iš karto reiškia tokį patį pokytį degalinėje.

• Žalia nafta. Tai pagrindinė žaliava benzinui ir dyzelinui. Jos kainą veikia pasaulinė pasiūla, paklausa, geopolitinė padėtis ir valiutų kursai.
• Perdirbimo marža. Naftą reikia perdirbti į tinkamus degalus. Perdirbimo kainą gali keisti gamyklų apkrova, sezoniniai reikalavimai ir konkretaus produkto paklausa.
• Transportavimas ir logistika. Į kainą įtraukiamas degalų gabenimas, saugojimas terminaluose bei pristatymas į degalinę. Atstumas ir tiekimo grandinės sutrikimai gali turėti reikšmės.
• Akcizas. Tai valstybės nustatomas mokestis degalams. Jis nėra tiesiogiai susietas su kiekvienos dienos naftos kaina.
• Pridėtinės vertės mokestis. PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamos sumos, todėl mokestis taikomas ne tik žaliavos daliai, bet ir kitoms kainos sudedamosioms dalims. VMI pateikia informaciją apie PVM taikymą Lietuvoje.
• Mažmeninės prekybos marža. Degalinė turi padengti darbuotojų, patalpų, įrangos, elektros ir kitus veiklos kaštus. Skirtingose vietose marža gali skirtis dėl konkurencijos ir klientų srauto.

Europos Komisija skelbia savaitinius naftos produktų kainų duomenis Europos valstybėse. Jie naudingi vertinant bendrą rinkos kryptį, tačiau neparodo tikslios kainos kiekvienoje Lietuvos degalinėje konkrečią dieną.

Paprastas savaitės degalų biudžeto skaičiavimas

Tarkime, šeimos automobilio vidutinės sąnaudos yra 7 litrai 100 kilometrų, o per savaitę nuvažiuojama 250 kilometrų. Apskaičiavimas būtų toks:

1. 250 kilometrų padalijama iš 100.
2. Gautas skaičius, 2,5, dauginamas iš 7 litrų.
3. Per savaitę sunaudojama apie 17,5 litro degalų.
4. Šį kiekį padauginus iš tuo metu galiojančios litro kainos, gaunama savaitės degalų suma.

Jeigu savaitės atstumas sumažinamas iki 200 kilometrų, tomis pačiomis sąnaudomis sunaudojama apie 14 litrų. Taigi vien 50 kilometrų mažesnis atstumas reiškia maždaug 3,5 litro sutaupymą. Tikslus piniginis skirtumas priklauso nuo faktinės benzino ar dyzelino kainos, todėl šiame pavyzdyje sąmoningai nenaudojama konkreti šiandienos kaina.

Verta skaičiuoti ne tik vienos kelionės, bet ir visos savaitės kilometrus. Įrašykite keliones į telefono užrašus ar skaičiuoklę ir atskirai pažymėkite darbą, mokyklą, pirkinius bei laisvalaikį. Taip lengviau pamatyti, kurios kelionės kartojasi ir gali būti sujungtos.

Kada degalų pildymas gali kainuoti mažiau

Degalų pildymo laikas gali būti praktiškas taupymo veiksnys, tačiau nereikėtų tikėtis garantuotos taisyklės, kad tam tikra savaitės diena visada bus pigiausia. Kainos priklauso nuo vietinės konkurencijos, tiekimo ir rinkos pokyčių.

Prieš pildami degalus palyginkite kelias netoliese esančias degalines, bet įvertinkite ir papildomą atstumą. Jei dėl pigesnio litro reikia važiuoti kelis kilometrus, dalį sutaupymo gali panaikinti papildomai sunaudoti degalai. Patogu pildyti baką tada, kai automobilis vis tiek važiuoja pro pasirinktą degalinę.

Nereikėtų nuolat važinėti beveik tuščiu baku vien laukiant galimo kainos sumažėjimo. Kainų pokytis nėra garantuotas, o netikėta kelionė ar spūstis gali priversti pilti degalus nepalankesnėje vietoje.

Kelionių sujungimas ir viešasis transportas

Didžiausią poveikį biudžetui dažnai turi ne degalinės pasirinkimas, o nuvažiuotų kilometrų skaičius. Vieną dieną galima sujungti pirkinius, siuntų atsiėmimą ir kitą reikalą į vieną maršrutą. Taip sumažėja pakartotinių kelionių, šaltų variklio paleidimų ir laiko spūstyse.

Viešasis transportas gali būti racionalus pasirinkimas, kai kelionė vyksta į miesto centrą, maršrutas sutampa su patogiu autobuso ar traukinio reisu, o automobilį reikėtų statyti mokamoje aikštelėje. Sprendimą verta vertinti pagal visą kelionės kainą: degalus, parkavimą, laiką ir bilietus.

Alternatyvų maršrutą taip pat reikia vertinti ne vien pagal trumpiausią kilometrų skaičių. Kelias su mažiau spūsčių gali sumažinti sąnaudas, tačiau ilgesnis maršrutas gali būti nepalankus, jei važiuojama gerokai toliau. Prieš išvykdami palyginkite bent du variantus ir pasirinkite tą, kuris sumažina bendras kelionės išlaidas.

Svarbiausia stebėti savo automobilio sąnaudas, savaitės kilometrus ir faktinę kainą pildant degalus. Šie trys skaičiai leidžia priimti praktiškesnius sprendimus nei vien bendras įspūdis, kad degalai pabrango ar atpigo.

Šaltinis: Europos Komisija