Lietuvoje kyla ginčas dėl DI turinio ženklinimo

Lietuvos kūrėjams ir verslams, naudojantiems generatyvinį dirbtinį intelektą, vis dažniau kyla klausimų dėl turinio ženklinimo ir ES AI Act reikalavimų. Dizaino studijų „Moose“ ir „TwoMilkmen“ įkūrėjas Tomas Bičkus savo komentare teigia, kad viešos diskusijos pernelyg susitelkia į technines etiketes, o ne į kūrybos vertę ir autoriaus atsakomybę.

Autorius pastebi, kad dalis socialinių tinklų vartotojų būsimus skaidrumo reikalavimus vertina kaip grėsmę, nors nemažai pavienių kūrėjų ir įmonių apie juos apskritai nežino. Praktinius reikalavimus įmonėms apžvelgia ES DI akto gairės Lietuvos verslui.

Komentare keliama kūrybos ir autorystės dilema

T. Bičkus kritikuoja požiūrį, esą algoritmu sugeneruotas vaizdas, tekstas ar muzika savaime prilygsta kūriniui. Jo vertinimu, technologija gali būti priemonė, tačiau ji nepakeičia žmogaus amato, santykio su auditorija ir autentiško sprendimo.

Komentare taip pat primenama autorystės problema: pagal autoriaus pateikiamą argumentą, Lietuvos autorių teisių reguliavime autoriumi laikomas fizinis asmuo. Todėl bendrovėms, DI priemonėmis kuriančioms reklaminę ar kitą vaizdinę medžiagą, kyla klausimų dėl tokio turinio apsaugos ir naudojimo teisių.

ES AI Act diskusija Lietuvoje

VDA Klaipėdos fakulteto studentas rašo, kad kartu su fakulteto dekanu doc. Martynu Lapu dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos finansuotame darbe apie dirbtinio intelekto reguliavimą ir jo grėsmes. Jo komentaras nėra teisinis aiškinimas, bet autoriaus pozicija apie viešą reakciją į ES AI Act.

Autorius ragina nevertinti technologijos kaip neklystančio patarėjo. Jis atkreipia dėmesį į generatyvinio DI polinkį pateikti vartotojui palankius atsakymus, todėl sprendimus dėl kūrybos, dizaino ar komunikacijos siūlo vertinti žmogaus profesine atsakomybe.

Svarbiausia komentaro mintis – net ir plečiantis DI įrankių naudojimui, ženklinimo pareigos ir techniniai sprendimai nepanaikina žmogaus autorystės, kritinio vertinimo bei kūrybinio meistriškumo poreikio.

Šaltinis: BNS