Klaipėdos Baltąjį švyturį siūloma grąžinti miestui

Susisiekimo ministras Juras Taminskas palaiko idėją atkurti istorinį Baltąjį švyturį Klaipėdoje, tačiau konkretus projektas ar jo finansavimas dar nepatvirtinti. Pasak ministro, švyturys būtų atkuriamas kaip istorinis, simbolinis ir edukacinis objektas, o ne kaip naujas navigacinis įrenginys.

Atkūrimo idėja derinama su uosto plėtra

Baltasis švyturys prieš karą stovėjo ant šiaurinio molo Melnragėje. Ministras ragina Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos uosto direkciją ieškoti sprendimo, kuris leistų įvertinti istorinio objekto atkūrimą kartu su ilgalaikiais uosto plėtros planais.

Taminsko teigimu, net ir numatoma uosto plėtra neturėtų iš anksto užkirsti kelio švyturiui atkurti. Vis dėlto sprendimai priklausys nuo institucijų vertinimų: savivaldybė galėtų pateikti projekto koncepciją, o Uosto direkcija įvertintų technines galimybes, laivybos saugą ir plėtros sąlygas. Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas turėtų įvertinti atkūrimo pagrįstumą.

Švyturys sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą

1884 m. įžiebtas Baltasis švyturys buvo sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą. Jo atkūrimo iniciatyva keliama nuo 2021–2022 m., kai buvo vykdoma Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcija. Praėjusiais metais idėjai pritarė Klaipėdos savivaldybės Jūrinių reikalų darbo grupė, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Švyturio vaizdas buvo naudojamas 1922 m. Klaipėdos krašto prekybos rūmų laikinajame 10 markių banknote, prieškariniuose pašto ženkluose ir atvirukuose. Jis taip pat pavaizduotas 1997 m. išleisto 200 litų banknoto reverse.

Trečiadienį švyturio atkūrimo klausimą numatyta aptarti Seimo Kultūros komitete. Projekto įgyvendinimas ir finansavimo modelis bus svarstomi gavus atsakingų institucijų vertinimus; ministras yra pasirengęs koordinuoti jų dialogą.

Šaltinis: BNS