Jano Bułhako Vilnius: miestas prieš sugriovimus ir po jų

Spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje Vilniuje atidaroma nemokama paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Joje greta architektūrinio XX a. pirmosios pusės miesto matymo atsiranda karo nuniokotos sostinės vaizdai. Lankytojui tai proga pažvelgti į fotografijas kaip į miesto kaitos liudijimus: pamatyti, kas buvo užfiksuota, ir pagalvoti, ką vienas kadras palieka už savo ribų.

Paroda skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms. Lietuvos nacionalinis muziejus ją pristato naujoje Signatarų namų erdvėje, skirtoje muziejaus fotografijos kolekcijai. Spalio 6 d. paroda dar neatidaryta: jos atidarymas vyks rytoj, spalio 7-ąją.

Du Vilniaus vaizdai vienoje parodoje

Parodos pavadinimas nusako jos pagrindinę įtampą. Architektūrinis Vilnius leidžia žiūrėti į miestą per pastatų formas, gatvių erdves ir jų tarpusavio santykį. Karo nuniokotos sostinės fotografijos rodo kitą tos pačios vietos istorijos pusę – materialius suardymo pėdsakus. Šių vaizdų sugretinimas padeda suvokti, kad miesto praeitis nėra vien išlikusių pastatų istorija.

Fotografija gali išsaugoti detalę, kurios šiandien gatvėje nebėra arba kurią vėlesni pokyčiai paslėpė. Kartu ji išsaugo tik konkrečią akimirką ir pasirinktą žiūrėjimo kryptį. Todėl parodoje verta stebėti ne vien tai, kas pavaizduota, bet ir kaip keičiasi vaizdo reikšmė, kai šalia architektūros fotografijos matomas karo padarinių kadras.

Šis skirtumas svarbus ir tiems, kurie Vilnių pažįsta iš kasdienių maršrutų. Dabartinis miesto vaizdas gali atrodyti vientisas, nors jį kūrė skirtingi laikotarpiai. Senesnė fotografija leidžia atpažinti ankstesnę erdvės būklę, o sugriovimų vaizdas primena, kad dalis pokyčių įvyko staiga. Paroda suteikia galimybę šiuos sluoksnius apžiūrėti vienoje vietoje.

Ką fotografija gali papasakoti apie miesto praeitį

Istorinis kadras yra vertingas šaltinis, tačiau jį reikia skaityti atidžiai. Jis gali parodyti pastato išvaizdą, erdvės mastelį ar matomus pažeidimus. Vien iš nuotraukos paprastai negalima nustatyti visų pokyčio priežasčių, tikslios įvykių sekos ar žmonių, kurių kadre nėra, patirties. Tokiems klausimams reikia papildomo istorinio konteksto.

Žiūrint į senąją miesto fotografiją naudinga pradėti nuo paprastų klausimų: iš kur fotografuota, kas pateko į kadrą ir kas liko už jo? Jei vaizde matomi griuvėsiai, verta atskirti tai, ką galima tiesiogiai įžiūrėti, nuo to, ką apie jų atsiradimą sužinome iš parodos paaiškinimų. Toks žvilgsnis padeda išvengti pernelyg greitų išvadų.

Bułhako fotografijų parodos atveju svarbus ir vaizdų ryšys tarpusavyje. Atskirai matoma architektūra gali skatinti domėtis pastato forma ar miesto erdve. Šalia karo nuniokoto Vilniaus vaizdų ji tampa klausimu apie tai, kas išliko, kas buvo prarasta ir kaip vėliau miestas keitėsi. Fotografijos čia veikia ne kaip išsamus praeities aprašymas, o kaip pradžia jai tyrinėti.

Vaizdas išsaugo ir fotografo pasirinkimą

Nuotrauka nėra neutralus viso miesto planas. Fotografas pasirenka vietą, atstumą, apšvietimą ir akimirką. Šie sprendimai lemia, kurios miesto detalės tampa ryškios, o kurios lieka nematomos. Tai nemažina fotografijos vertės, tačiau primena, kad jos liudijimą reikia vertinti kartu su tuo, kaip vaizdas buvo sukurtas.

Dėl to lankytojui verta neskubėti ieškoti vien dabartinių vietų atitikmenų. Ne mažiau įdomu stebėti, kokį Vilnių fotografijos leidžia pažinti: kaip jose matoma architektūra, kaip užfiksuotas suardymas ir kokių klausimų apie miestą jos pačios neatsako. Toks žiūrėjimas paverčia parodą pokalbiu apie miesto atmintį, o ne vien senų vaizdų peržiūra.

Kada ir kur aplankyti parodą

Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“ atidaroma 2026 m. spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje, Vilniuje. Apsilankymas nemokamas. Prieš planuojant apsilankymą kitą dieną ar vėliau, verta muziejaus puslapyje pasitikrinti aktualų lankymo laiką.

Paroda gali būti įdomi ir žmogui, kuris domisi fotografijos istorija, ir tam, kuris nori geriau suprasti matomą Vilnių. Einant į ją pravartu turėti vieną klausimą: ką apie pažįstamą miesto vietą galima sužinoti iš seno kadro, o kam atsakyti prireiktų daugiau nei fotografijos?

Autorius: „Vartotojų teisės“ redakcija. Paskelbta 2026 m. spalio 6 d. Parodos faktai pateikti pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus 2026 m. rugsėjo 30 d. pranešimą.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus