Kaip susidaro degalų kaina Lietuvoje ir ją palyginti

Degalų litro kainą Lietuvoje sudaro ne vien žalios naftos kaina. Galutinę sumą prie kolonėlės lemia naftos perdirbimas, transportas, degalų pardavėjo marža, akcizas ir PVM, todėl net panašiu metu benzinas ar dyzelinas skirtingose degalinėse gali kainuoti nevienodai.

Europos Komisijos skelbiamas „Weekly Oil Bulletin“ padeda palyginti naftos produktų kainų lygį Europoje. Tačiau savaitinis vidurkis nėra konkrečios degalinės kaina konkrečią dieną: ją dar veikia vietinė konkurencija, nuolaidos, lokacija ir tinklo veiklos sąnaudos.

Iš ko susideda vieno litro degalų kaina

Kainą galima suskirstyti į kelias pagrindines dalis:

• Žalios naftos kaina – tarptautinė žaliavos vertė, priklausanti nuo pasaulinės paklausos, pasiūlos, geopolitikos ir valiutų kursų.
• Perdirbimas – naftos pavertimo benzinu ar dyzelinu sąnaudos. Jos gali kisti priklausomai nuo gamyklų apkrovos, sezono ir konkretaus produkto paklausos.
• Transportas ir logistika – naftos produktų pristatymas į terminalus, saugojimas ir atvežimas iki degalinės.
• Didmeninė ir mažmeninė marža – tiekimo grandinės bei degalinės veiklos dalis, iš kurios dengiamos darbuotojų, nuomos, įrangos, mokėjimų ir kitos sąnaudos.
• Akcizas ir PVM – valstybės nustatomi mokesčiai. PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamos kainos, todėl jo suma priklauso ir nuo kitų kainos dalių.

Šių dalių proporcijos nėra pastovios. Kai nafta atpinga, galutinė kaina nebūtinai sumažėja tokiu pačiu tempu, nes mokesčiai, logistika ir dalis veiklos sąnaudų trumpuoju laikotarpiu nesikeičia. Atvirkščiai, žaliavai brangstant, pokytis gali būti perduodamas palaipsniui.

Kodėl kainos skiriasi tarp miestų ir degalinių

Pasaulinė naftos kaina yra tik bendras fonas. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažesniame mieste galutinę kainą gali pakeisti skirtingas klientų srautas, nuomos kaina, konkurentų skaičius, tiekimo atstumas ir degalinės formatas.

Automatinė degalinė ar savitarnos vieta gali turėti kitokią sąnaudų struktūrą nei degalinė, kurioje veikia parduotuvė, plovykla ir papildomos paslaugos. Tinklas taip pat gali laikinai taikyti akciją, lojalumo nuolaidą arba kainą keisti pagal konkrečios vietos konkurencinę padėtį.

Todėl vienos degalinės kaina nėra patikimas visos Lietuvos rinkos rodiklis. Palyginimui svarbu vertinti tą pačią kuro rūšį, panašią datą ir, jei įmanoma, kainas tame pačiame mieste.

Kaip praktiškai palyginti kainą prieš pilant baką

Patikimesnis palyginimas prasideda nuo vienodų sąlygų:

1. Patikrinkite, ar lyginate benziną su benzinu, o dyzeliną su dyzelinu, o ne skirtingus produktus ar jų rūšis.
2. Užsirašykite kainą už litrą ir patikrinkite, ar nuolaida taikoma visiems vairuotojams, ar tik lojalumo programos dalyviams.
3. Palyginkite bent kelių netoliese esančių degalinių kainas, nes ilgesnis važiavimas dėl mažesnės kainos gali panaikinti sutaupymą.
4. Atsižvelkite į datą: kainos gali pasikeisti anksčiau, nei pasirodo naujas tarptautinis ar Europos rinkos rodiklis.
5. Bendram rinkos fonui pasitikrinkite Europos Komisijos „Weekly Oil Bulletin“, tačiau jo rodmens nelaikykite konkrečios kolonėlės kainos pažadu.

Svarbu atskirti dvi išvadas. Jei daugelyje vietų kaina keičiasi panašia kryptimi, tikėtina, kad tam įtakos turi bendras naftos, perdirbimo ar tiekimo rinkos pokytis. Jei kainos skiriasi tik keliomis konkrečiomis vietomis, didesnę reikšmę gali turėti vietinė konkurencija, nuolaidos arba atskiros degalinės sąnaudos.

Kiek reiškia keli centai pilant visą baką

Pavyzdžiui, jei vienoje degalinėje litras kainuoja 0,10 euro mažiau, o į automobilį pilama 50 litrų, teorinis skirtumas sudaro 5 eurus. Tai nėra šiandienos rinkos kaina, o paprastas skaičiavimo pavyzdys.

Skaičiavimas paprastas: kainos skirtumas už litrą dauginamas iš įpilamo litrų skaičiaus. Vis dėlto verta įvertinti ir kelionės kainą iki pigesnės degalinės. Jei dėl jos reikia nuvažiuoti papildomą atstumą arba ilgai laukti, realus sutaupymas gali būti mažesnis.

Prieš priimant sprendimą naudinga patikrinti konkrečios degalinės kainą, nuolaidos sąlygas ir atnaujinimo laiką. Europos Komisijos biuletenis labiau tinka bendram Europos kainų palyginimui, o ne vienos kolonėlės kainai nustatyti.

Šaltinis: Europos Komisija