Jaunimas apie sunkumus kalba ir su DI: ką rodo skaičiai

Per pastaruosius šešis mėnesius 61 proc. apklaustų 18–29 metų žmonių bent kartą kreipėsi į DI pokalbių įrankį dėl emocinės savijautos, jausmų ar asmeninių sunkumų. Tuo pat metu beveik 63 proc. šios amžiaus grupės respondentų tvirtai teigė turintys bent vieną žmogų, su kuriuo galėtų apie tai atvirai pasikalbėti. Tokius duomenis pateikia „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas.

Skaičiai leidžia matyti du dalykus: apklausti jauni žmonės naudojasi DI ir emociniams klausimams, o galimybė pasikalbėti su artimu žmogumi šio įpročio savaime neatmeta. Tačiau iš dviejų bendrų procentinių rodiklių negalima nustatyti, kiek tų pačių respondentų ir turi žmogų, kuriuo pasitiki, ir kreipėsi į DI.

Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija pagal BNS paskelbtą informaciją apie „Tele2“ užsakytą tyrimą.

Vienas kreipimasis per pusmetį nėra nuolatinis įprotis

61 proc. rodiklis apima kiekvieną, kuris per nurodytą šešių mėnesių laikotarpį DI pokalbių įrankiu šiais klausimais naudojosi bent kartą. Jis neparodo, kaip dažnai žmonės taip kalbasi, kiek trunka pokalbiai ar ar jie renkasi DI pirmiausia, kai pasidaro sunku. Tyrimo formuluotė taip pat apima ir pokalbį apie savijautą, ir patarimo paiešką – tai nebūtinai tas pats elgesys.

„Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė siūlo rezultatus vertinti kaip platesnį jaunimui prieinamų bendravimo būdų pasirinkimą. Jos teigimu, DI gali traukti tuo, kad yra pasiekiamas iš karto ir veikia įprastoje skaitmeninėje aplinkoje. Tai galimas naudojimosi paaiškinimas, tačiau pateikti procentai patys savaime neįrodo, kodėl respondentai pasirinko šį įrankį.

Ką tyrimas pasako apie artimųjų vaidmenį

Beveik 63 proc. respondentų teiginys, kad jie turi su kuo atvirai kalbėtis, apibūdina jų pačių suvokiamą galimybę gauti žmogišką palaikymą. Jis nepasako, ar per tą patį laikotarpį jie iš tiesų pasikalbėjo su artimuoju, kai susidūrė su sunkumais. Todėl šio rodiklio nereikėtų laikyti tiesioginiu DI naudojimo priešingumu.

„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad žmogui gali būti paprasčiau pirmiausia raštu ir savo tempu įvardyti tai, ką jis išgyvena. Jo vertinimu, toks pokalbis kai kam gali tapti pirmu žingsniu prieš kreipiantis į kitą žmogų. Tai eksperto paaiškinimas, o ne tyrimu nustatytas visų apklaustųjų elgesio kelias.

Psichologas atkreipia dėmesį į skirtumą tarp įrankio atsakymo ir žmogaus, kuris pastebi balso toną, elgesio pokytį ar gali tiesiog pabūti šalia. Ypač krizinėje situacijoje, kai kyla minčių apie savižalą ar savižudybę arba reikia praktinės ar fizinės pagalbos, DI pokalbis negali pakeisti tiesioginės žmogaus pagalbos.

Kokios informacijos apie apklausą trūksta

BNS pateiktame šaltinio tekste nenurodytas apklausos dalyvių skaičius, atrankos būdas, tiksli apklausos data ir klausimų formuluotės. Be šių duomenų sunkiau įvertinti, kiek tiksliai rezultatai atspindi visus Lietuvos 18–29 metų gyventojus. Taip pat nepateikiama ankstesnių apklausų palyginimo, todėl vien iš šių skaičių negalima spręsti, ar DI naudojimas emociniams klausimams didėja.

Tyrimą užsakė „Tele2“, o šaltinio pranešime rezultatai pristatomi kartu su bendrovės remiama „Jaunimo linijos“ iniciatyva „Žalia šviesa gyvenimui“. Šį kontekstą naudinga žinoti skaitant tyrimo interpretacijas. Patys paskelbti rodikliai rodo kreipimosi į DI mastą per apibrėžtą laikotarpį, bet neatskleidžia, ar toks pokalbis pagerino respondentų savijautą.

Šaltinis: BNS