Nacionalinės dailės galerijos 5-ojoje salėje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, eksponuojama paroda „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“. Ji skirta architektui Vladui Švipui, kurio profesinis kelias vedė iš Lietuvos į Bauhauso mokyklą, o vėliau – į Niujorką. BNS paskelbtoje renginio informacijoje nurodyta, kad paroda veiks iki 2027 m. sausio 17 d. Ji gali sudominti tuos, kurie nori geriau pažinti tarpukario Lietuvos architektūrą ir Bauhauso idėjų kelią į Lietuvą. Bilietų kaina ir registracijos tvarka šaltinyje nenurodytos.
Švipo istorija neapsiriboja pastatais, kuriuos galima pamatyti Kaune. Jis suprojektavo penkis gyvenamuosius pastatus mieste, tačiau dirbo ir prie kaimo planavimo, naujakurių sodybų projektų bei statybos taisyklių. Todėl parodoje jo kūryba yra proga pažvelgti į architektą kaip į specialistą, dalyvavusį kuriant tarpukario valstybės kasdienę aplinką.
Ką paroda pasakoja apie Švipo darbą Lietuvoje
Vladas Švipas (1900–1965) buvo vienintelis Lietuvos valstybės stipendininkas, pasirinkęs studijas Bauhause. 1924–1926 m. jis mokėsi Vasilijaus Kandinskio monumentaliosios tapybos dirbtuvėje, o 1928 m. atliko praktiką Bauhauso architektūros biure, kuriam vadovavo Hannesas Meyeris ir Hansas Wittweris.

Grįžęs į Lietuvą, Švipas tapo Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus vedėju. Pasak parodos kuratorės, architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės, jis skleidė Bauhauso idėjas spaudoje ir viešojoje erdvėje, dalyvavo Lietuvos kaimo modernizavimo programose, rengė naujakurių sodybų projektus ir ieškojo racionalaus gyvenamojo namo sprendimų. Šie darbai parodo, kodėl jo palikimą sunku vertinti vien suskaičiavus pastatus: dalis architekto veiklos buvo susijusi su planavimu ir valstybės tarnyba.
Paroda Švipo darbą sieja su tarpukario Lietuvos valstybės kūrimu, kai modernių specialistų šalyje trūko. Šis kontekstas padeda suprasti, kodėl Bauhause įgytos žinios jam buvo reikalingos ne vien projektuojant atskirus namus.

Kelias per Vokietiją į Niujorką
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Švipas pasitraukė į Vakarus. 1945–1949 m. jis gyveno Dilingeno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, o vėliau, padedamas buvusio Bauhauso direktoriaus Walterio Gropijaus ir bendramokslio Xanti Schawinsky, emigravo į JAV. Niujorke ieškoti darbo jam padėjo kitas Bauhauso kolega Marcelis Breueris.
Parodoje pristatomas išlikęs Švipo susirašinėjimas su Gropijumi. Jis leidžia greta architektūros darbų pamatyti ir asmeninius ryšius, lydėjusius Švipą keičiantis šalims bei profesinėms aplinkybėms.

Atidarymo renginiai ir apsilankymo planavimas
Paroda atidaryta 2024 m. spalio 9 d. 17 val. Prieš atidarymą tą dieną vyko tarptautinis simpoziumas apie Baltijos šalių ir Bauhauso ryšius tarpukariu. Spalio 10 d. programoje buvo ekskursija su kuratore, o lapkričio 19 d. – dr. Marijos Drėmaitės paskaita apie architektą. Tai atidarymo laikotarpio renginiai, todėl planuojant apsilankymą jų datos nelaikytinos būsima programa.
Parodą rengia Kultūros projektų asociacija „Documentum“, jos partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parodą lydi lietuvių ir anglų kalbomis išleista M. Drėmaitės knyga tuo pačiu pavadinimu. BNS informacijoje nurodyta parodos vieta – Nacionalinės dailės galerijos 5-oji salė, o pabaigos data – 2027 m. sausio 17 d. Prieš vykstant verta atskirai pasitikrinti lankymo sąlygas, nes pateiktame šaltinyje bilietų kaina ir registracijos tvarka nepateiktos.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio duomenys
Renginio datos, vieta ir programa perteiktos pagal pateiktą BNS pranešimą.
- Parodos vieta nurodyta kaip Nacionalinės dailės galerijos 5-oji salė Vilniuje.
- Šaltinyje nurodyta parodos pabaiga – 2027 m. sausio 17 d.
- 2024 m. atidarymo laikotarpio renginiai atskirti nuo būsimos parodos pabaigos datos.
- Bilietų kainos ir registracijos tvarkos šaltinis nepateikia.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Vilnius
- Atnaujinta
- 2026-10-02 08:23
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai