Į Arktį iškeliauja Lietuvos gamtos atsarginė kopija

Autorė – Vartotojų teisės redakcija
Šaltinis – BNS, Valstybinės miškų tarnybos informacija

Keturias Lietuvos miško medžių rūšis ir selekcininkų išvestus miežių mutantus netrukus skirs daugiau kaip trys tūkstančiai kilometrų nuo jų kilmės vietos. Trečioji Lietuvos sėklų siunta keliauja į Norvegijai priklausantį Svalbardo salyną, kur kalno viduje įrengta pasaulinė augalų genetinių išteklių saugykla.

Siuntą sudaro 41 sandarus paketas. Juose esančios sėklos nėra vieninteliai šių augalų pavyzdžiai: analogiška genetinė medžiaga lieka Valstybinės miškų tarnybos Genų banko šaldikliuose. Lietuvoje šią sistemą papildo Panevėžio medelyne įrengta medžių genofondo saugykla. Svalbarde bus laikoma atsarginė Lietuvos kolekcijos kopija, kuri galėtų būti susigrąžinta praradus šalyje saugomus išteklius.

41 pakete – miško medžiai ir išvesti miežiai

Į naująją siuntą įtrauktos karpotojo beržo, paprastosios eglės, juodalksnio ir paprastosios pušies sėklos. Tai natūraliai Lietuvoje augančių miško medžių genetinė medžiaga, surinkta genetiniuose draustiniuose.

Valstybinės miškų tarnybos Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjas Darius Raudonius šios siuntos turinį apibūdino kaip dvi skirtingas istorijas. Vieną pasakoja laukinėje gamtoje išlikę Lietuvos medžiai, kitą – žmogaus kryptingai išvesti javai.

Miško sėklų kolekciją papildė iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo gauti rinktiniai miežių mutantų pavyzdžiai. Pasak tarnybos, selekcininkų išvesti augalai pasižymi išskirtiniu skoniu, gyvybingumu, derlingumu ir kitomis savybėmis. Būtent šių požymių genetinė informacija saugoma kartu su natūraliai augančių rūšių įvairove.

Dvi kolekcijos sumažina vienos nelaimės riziką

Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla veikia kaip valstybių turimų kolekcijų rezervas. Jei vietos genų bankas nukentėtų per gamtos katastrofą, karą ar kitą nelaimę, šalis galėtų atsiimti savo pavyzdžius ir panaudoti juos augalų genetiniams ištekliams atkurti.

„Pasauliniam sėklų bankui patikime mažas mūsų gamtos ateities kopijas“, – teigė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas. Jo teigimu, Norvegijoje saugomos medžių ir javų sėklos prireikus galėtų padėti atkurti vertingiausius dabartinės Lietuvos augmenijos genetinius išteklius.

Vyriausioji specialistė Aida Juškauskaitė pabrėžė, kad į Svalbardą išsiunčiamos Genų banke jau laikomų sėklų kopijos. Ta pati genetinė medžiaga lieka Lietuvoje, todėl jos saugojimas dviejose atskirose vietose mažina visiško praradimo tikimybę.

Kalno viduje sėklos laikomos –20 °C temperatūroje

Saugykla įrengta amžino įšalo zonoje, Svalbardo kalno viduje. Lietuvos pavyzdžiai joje laikomi –20 °C temperatūroje. Tokiomis sąlygomis eglės ar pušies sėklos gali išlikti gyvybingos 20–30 metų arba ilgiau.

Šis metodas netinka visoms rūšims. Paprastojo ąžuolo gilės žemoje temperatūroje neišgyvena, todėl jų atsarginių kopijų Svalbarde nėra. Tai reiškia, kad pasaulinė saugykla gali apsaugoti tik tokią genetinę medžiagą, kuri pakelia ilgalaikį šaldymą.

Lietuvos kolekcija Svalbarde išaugs iki 244 rūšių

Pirmąją sėklų kolekciją Lietuva Svalbardui perdavė 2022 metais, o 2025-aisiais ją papildė. Naujoji siunta bus trečioji. Pagal Valstybinės miškų tarnybos ir saugyklą administruojančio Šiaurės šalių genetinių išteklių centro „NordGen“ sutartį šiuo metu Arktyje laikomos 203 rūšių vertingiausių Lietuvos augalų ir miško medžių sėklos.

Trečiajai siuntai pasiekus saugyklą, lietuviškos kolekcijos apimtis padidės iki 244 rūšių. Lietuvoje saugomas gerokai platesnis fondas: Genų banke yra daugiau kaip 3500 tikslinių augalų sėklų ir beveik 2000 miško medžių genetinės medžiagos pavyzdžių.

Svalbardo saugyklos durys atveriamos keturis kartus per metus. Per šiuos priėmimus valstybės papildo arba atnaujina savo kolekcijas, o kiekviena šalis išlaiko galimybę prireikus susigrąžinti jai priklausančius sėklų pavyzdžius.

Šaltinis: BNS