8 namų patikros mažesnei šildymo sąskaitai

Prieš prasidedant šalčiams verta patikrinti vietas, pro kurias iš namų pasišalina šiluma, ir įsitikinti, kad šildymo sistema veikia tolygiai. Langų bei durų sandarumas, tinkamai nustatytas termostatas, nuorinti radiatoriai ir reguliariai stebimas suvartojimas gali padėti sumažinti nuostolius, tačiau daugiabučio gyventojas neturėtų savarankiškai keisti bendros šildymo sistemos.

1. Patikrinkite langų sandarumą

Uždarykite langą ir tarp varčios bei rėmo įdėkite ploną popieriaus lapą. Jei jį lengvai ištraukiate, tarpinė gali būti susidėvėjusi arba langas nepakankamai prisispaudžia. Tą pačią patikrą atlikite keliose lango vietose, ypač kampuose.

Skersvėjį galima aptikti ir ranka, tačiau ugnies ar degančio popieriaus naudoti nereikėtų. Nesandarumą dažnai pašalina nauja tarpinė, furnitūros sureguliavimas arba tinkamai užsandarintos siūlės. Jei langai yra bendrojo naudojimo fasado dalis, dėl išorinių konstrukcijų remonto kreipkitės į administratorių.

2. Apžiūrėkite duris ir slenksčius

Šaltas oro srautas pro lauko duris ypač juntamas prie slenksčio ir vyrių pusėje. Patikrinkite, ar durų tarpinė nėra sukietėjusi, įtrūkusi ar suspausta tik vienoje vietoje. Prireikus ją galima pakeisti pagal konkrečių durų modelį.

Durys turi užsidaryti be didelės jėgos, bet uždarytos neturėtų klibėti. Jei šiluma prarandama per bendrojo koridoriaus duris, laiptinės langus ar kitus bendrus elementus, šio gedimo buto savininkas paprastai negali pašalinti vienas.

3. Nuvalykite radiatorių ir palikite jam vietos

Radiatoriaus nereikėtų uždengti storomis užuolaidomis, baldais ar džiūstančiais skalbiniais. Jie trukdo šiltam orui pasklisti po patalpą, todėl termostatas gali veikti ne taip efektyviai.

Nuvalykite dulkes nuo radiatoriaus paviršiaus ir sienos už jo. Atstumas tarp radiatoriaus bei baldų turėtų leisti orui laisvai cirkuliuoti. Atspindinti plėvelė už radiatoriaus kai kuriais atvejais gali sumažinti šilumos patekimą į šaltą išorinę sieną, tačiau ji neturi uždengti ventiliacijos angų ar radiatoriaus valdymo mechanizmo.

4. Įsitikinkite, kad radiatoriuje nėra oro

Jei radiatorius šyla tik dalyje paviršiaus, girdisi šnypštimas ar burbuliavimas, gali būti susikaupę oro. Radiatorių nuorinimas atliekamas atsargiai, naudojant tam skirtą raktą ir indą vandeniui surinkti. Prieš pradedant verta susipažinti su konkretaus radiatoriaus instrukcija.

Individualiame name ar bute su autonominiu šildymu šį darbą dažnai gali atlikti pats gyventojas, jei sistema tam pritaikyta. Centralizuotai šildomame daugiabutyje pirmiausia pasiteiraukite administratoriaus arba šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės. Jei problema kartojasi keliuose butuose, tai gali rodyti ne vieno radiatoriaus, o visos sistemos sutrikimą.

5. Patikrinkite termostato nustatymus

Termostatas reguliuoja į patalpą patenkančios šilumos kiekį, todėl radiatoriaus nereikėtų laikyti nuolat nustatytoje aukščiausioje padėtyje. Patalpose, kuriose nuolat gyvenama, pasirinkite komfortišką, bet ne perteklinę temperatūrą, o rečiau naudojamose patalpose ją galima sumažinti.

Termostato neuždenkite užuolaida ar baldu. Kitaip jis gali „manyti“, kad aplink radiatorių jau pakankamai šilta, nors likusi kambario dalis bus vėsesnė. Temperatūrą keiskite palaipsniui ir stebėkite, kaip ji pasiskirsto skirtingu paros metu.

6. Patikrinkite vėdinimą, bet nešildykite lauko

Uždarytos ventiliacijos angos gali kaupti drėgmę ir bloginti oro kokybę, todėl jų užklijuoti nereikėtų. Tačiau ilgai laikomas praviras langas išleidžia daug šilumos. Efektyviau patalpas vėdinti trumpai ir intensyviai, visiškai atidarius langą kelioms minutėms.

Jei ant langų nuolat kaupiasi kondensatas, atsiranda pelėsis arba ventiliacija neveikia, vien termostato reguliavimas problemos neišspręs. Tokiu atveju reikia tikrinti oro apykaitą ir galimas konstrukcines priežastis.

7. Apšiltinkite pasiekiamus šildymo vamzdžius

Individualiame name nešildomose patalpose, pavyzdžiui, rūsyje ar palėpėje, šilumos vamzdžiai gali prarasti dalį energijos dar prieš pasiekdami gyvenamuosius kambarius. Atvirus vamzdžius galima apvilkti tinkamo skersmens šilumos izoliacija, atsparia konkrečiai temperatūrai.

Izoliacija turi būti sausa, nepažeista ir netrukdyti prieiti prie vožtuvų, sujungimų bei apskaitos prietaisų. Daugiabutyje rūsys, stovai ir kiti bendros sistemos vamzdžiai priklauso bendrajam turtui, todėl jų apšiltinimo ar pakeitimo savarankiškai imtis nereikėtų.

8. Stebėkite suvartojimą ir sąskaitų pokyčius

Užsirašykite šilumos skaitiklio rodmenis arba pasižiūrėkite, kokie duomenys pateikiami savitarnoje. Palyginkite panašaus laikotarpio sąskaitas, atsižvelgdami į lauko temperatūrą ir tai, ar keitėsi gyventojų įpročiai.

Jei šilumos suvartojimas staiga padidėjo, nors oras ir naudojimosi būstas sąlygos panašios, patikrinkite, ar nėra atidarytų langų, prastai veikiančio termostato, nesandarių durų arba sistemos gedimo. Vien pagal sąskaitos sumą spręsti apie gedimą negalima, nes ją gali keisti ir šilumos kaina, karšto vandens ruošimas ar kiti mokėjimai.

Individualus ir centralizuotas šildymas: ką galite daryti patys

Individualaus šildymo atveju gyventojas dažniausiai pats valdo katilą, šilumos siurblį ar kitą šaltinį, todėl gali reguliuoti grafiką, tikrinti slėgį pagal gamintojo instrukciją ir prižiūrėti savo vidaus vamzdynus. Vis dėlto dujų įrangos, elektros jungčių ir degimo sistemos remonto savarankiškai atlikti nereikėtų.

Centralizuoto šildymo daugiabutyje šiluma į pastatą tiekiama per bendrą sistemą. Buto gyventojas gali reguliuoti savo radiatoriaus termostatą, tikrinti langų bei durų sandarumą ir pranešti apie sutrikimus, tačiau neturėtų:

• keisti radiatoriaus galios ar vietos be suderinimo;
• uždaryti ar perstatyti bendros sistemos stovų vožtuvų;
• savarankiškai išleisti vandenį iš šildymo sistemos;
• nuimti ar perkelti šilumos apskaitos prietaisų;
• uždengti ar užblokuoti bendrosios ventiliacijos angų.

Tokie pakeitimai gali paveikti kitų butų šildymą, sukelti nuotėkį arba išbalansuoti visą namo sistemą.

Kada kreiptis į administratorių ar specialistą

Į administratorių kreipkitės, jei keliuose butuose radiatoriai šyla netolygiai, laiptinėje jaučiamas skersvėjis, šildymo vamzdis leidžia vandenį arba po sistemos paleidimo dalis patalpų lieka šaltos. Pranešime nurodykite butą, problemos vietą, kada ji pastebėta ir ar ji kartojasi.

Skubios pagalbos reikia esant vandens nuotėkiui, garams, degėsių kvapui, neįprastam katilo triukšmui ar staigiam slėgio kritimui individualioje sistemoje. Tokiais atvejais, jei tai saugu, išjunkite įrangą pagal instrukciją ir kreipkitės į kvalifikuotą meistrą arba avarinę tarnybą.

Prieš šildymo sezoną verta atlikti visas aštuonias patikras ir užsirašyti pradinius skaitiklio rodmenis. Pirmosiomis vėsesnėmis savaitėmis stebėkite ne tik sąskaitą, bet ir patalpų temperatūrą, drėgmę bei radiatorių veikimą. Tai padės atskirti įpročių sukeltus nuostolius nuo gedimo, kurį turi spręsti administratorius ar specialistas.

Šaltinis: Editorial research