10 proc. pradinis įnašas – tik daliai pirmo būsto pirkėjų

Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija | 2026 m. rugpjūčio 16 d.

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. minimalus pirmo būsto pradinis įnašas gali siekti 10 proc., tačiau ši riba taikoma ne kiekvienam būstą pirmą kartą perkančiam žmogui. Prieš teikdamas pasiūlymą kredito davėjas tikrins ir bendraskolio nekilnojamojo turto istoriją, turimas paskolas, pajamas bei patį perkamą būstą.

Kuri pradinio įnašo riba taikoma nuo rugpjūčio 1-osios

Atnaujintuose Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatyti keli skirtingi minimalūs slenksčiai. Jie priklauso ne vien nuo to, ar žmogus anksčiau turėjo būsto paskolą, bet ir nuo turėto nekilnojamojo turto.

Šie skaičiai rodo reguliacinius minimumus, o ne galutinį banko pasiūlymą. Individualiai įvertinęs riziką kredito davėjas gali paprašyti didesnio nuosavų lėšų įnašo.

10 proc. riba taikoma tik atitikus visas sąlygas

Mažesnis pradinis įnašas galimas, kai vienu metu tenkinamos trys pagrindinės sąlygos:

• sudaroma pirma būsto kredito sutartis;
• perkamas arba statomas pirmas gyvenamosios paskirties būstas;
• nei kredito gavėjas, nei bendraskolis dabar neturi ir per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

Todėl vien aplinkybė, kad žmogus anksčiau nėra turėjęs būsto paskolos, automatiškai nesuteikia teisės į 10 proc. ribą. Jei jis arba bendraskolis turi ar neseniai turėjo bet kokio nekilnojamojo turto, pirmai būsto paskolai išlieka bent 15 proc. įnašo reikalavimas.

Vertinant paraišką svarbi abiejų skolininkų padėtis. Jei vienas iš kartu besiskolinančių asmenų neatitinka penkerių metų NT neturėjimo sąlygos, mažesnio įnašo taisyklė visai paraiškai gali būti netaikoma.

150 tūkst. eurų būstui skirtumas siekia 7,5 tūkst. eurų

Jeigu būstas kainuoja 150 tūkst. eurų, 10 proc. sudarytų 15 tūkst. eurų, o 15 proc. – 22,5 tūkst. eurų. Skirtumas tarp šių sumų yra 7,5 tūkst. eurų.

Tai tik aritmetinis palyginimas. Jis nėra banko pasiūlymas ir neparodo visų būsto įsigijimo išlaidų. Kredito davėjas gali taikyti didesnį įnašą, o paskolos suma gali priklausyti ir nuo būsto vertinimo, pajamų tvarumo, kitų finansinių įsipareigojimų bei individualios rizikos.

Bankas tikrina ne vien sukauptą įnašą

Net sukaupus minimalų įnašą paskola nėra suteikiama automatiškai. Kredito davėjas vertina kliento mokumą, pajamų pastovumą, jau turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir įkeičiamo turto priimtinumą.

Pagal atnaujintą pajamų testą bendra mėnesio paskolų įmoka negali viršyti 50 proc. tvarių pajamų, mokumą skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Ši norma naudojama atsparumui įvertinti ir nebūtinai sutampa su klientui pasiūlytomis faktinėmis palūkanomis.

Didesnis pradinis įnašas taip pat negarantuoja teigiamo sprendimo, jei pajamos laikomos nepakankamai tvariomis arba kiti įsipareigojimai pernelyg sumažina galimybes mokėti naują įmoką.

Ką pasiruošti prieš kreipiantis į kredito davėjus

Prieš prašant individualių pasiūlymų verta:

• patikrinti savo ir bendraskolio dabar turimą NT;
• įvertinti abiejų asmenų NT nuosavybės istoriją per pastaruosius penkerius metus;
• suskaičiuoti visas galiojančias paskolas, lizingą ir kitus reguliarius įsipareigojimus;
• pasiruošti tvarias pajamas pagrindžiančius dokumentus;
• turint kitų būsto paskolų, patikrinti, kokia kiekvienos pradinės sumos dalis jau grąžinta;
• kreiptis į kelis kredito davėjus ir palyginti individualias sąlygas, o ne vien palūkanų dydį.

Lietuvos bankas apie nuo rugpjūčio įsigaliojusius pakeitimus paskelbė 2026 m. liepos 30 d. Išsamios ribos ir jų taikymo sąlygos pateikiamos Lietuvos banko pranešime bei finansinio stabilumo priemonių apžvalgoje.

Šaltinis: Lietuvos bankas