Wasaga Beach kurorte lietuviškos vasaros tapo paveldu

Tarp Wasaga Beach pušų išlikęs Lietuvos žemėlapis, koplytėlė su kryždirbystės elementais ir miške įrengtas kryžių kalnelis. Šie ženklai priklauso jaunimo stovyklai „Kretinga“ – vietai, kurioje Kanados lietuvių vaikai iki šiol mokosi dainų, rankdarbių ir pasakojimų apie Lietuvą.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos rengiamas „U-Paveldo“ žemėlapis atskleidžia platesnį Ontarijo lietuvišką kraštovaizdį. Jį sudaro stovyklos, koplyčios, kryžiai, buvusi parapija ir muziejus, saugantys skirtingas lietuvių migracijos istorijos dalis.

Pokario šeimos prie ežerų kūrė savą Lietuvą

Po Antrojo pasaulinio karo Kanadoje įsikūrę lietuviai Ontarijo ežeruose, miškuose ir smėlėtose pakrantėse atpažino gimtinę primenantį kraštovaizdį. Wasaga Beach apylinkės daugeliui siejosi su Lietuvos pajūriu ir Palanga, todėl čia imta pirkti vasarnamius, rengti stovyklas ir statyti bendruomenės susibūrimams skirtus pastatus.

Vasarvietėse šeimos galėjo kalbėti lietuviškai, švęsti bendruomenės šventes, melstis ir perduoti vaikams tradicijas. Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, lietuviška tapatybė Kanadoje buvo kuriama konkrečiais darbais – steigiant stovyklas, buriant bendruomenes ir įprasminant atmintį kryžiais bei kitais simboliais.

„Kretinga“ ir „Romuva“ tebeaugina lietuvišką jaunimą

Toronto Prisikėlimo parapija 1955 metais Wasaga Beach įsigijo sklypą ir įkūrė stovyklą, iš pradžių vadintą „Aušra“. „Kretingos“ vardą ji gavo 1983 metais. Stovykloje lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai mokomi lietuviškų dainų, žinių apie Lietuvą, rankdarbių ir vadovavimo, čia puoselėjamos katalikiškos bei tautinės tradicijos.

Lietuvių skautų stovykla „Romuva“ pradėta kurti 1961 metais Maskokos regione, į šiaurę nuo Toronto, o pirmieji stovyklautojai susirinko kitą vasarą. Jos teritorijoje stovi lietuviški vartai ir skautams atminti skirti kryžiai. Čia sukurtame Lietuvos žemėlapyje pažymėtos tarpukario valstybės sienos su Vilniaus kraštu, Gardinu ir Lyda – išeivijos išsaugotas istorinis Lietuvos vaizdinys.

Abi stovyklos tebėra veikiančios bendruomenės erdvės. Jų reikšmę palaiko kasmet sugrįžtantys vaikai, šeimos, skautai ir savanoriai, todėl paveldas čia perduodamas per gyvą patirtį, o ne vien saugomus statinius.

Koplyčios ir kryžiai žymi diasporos atminties kelią

Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčia pastatyta 1955 metais pagal architekto Alfredo Kulpos-Kulpavičiaus projektą. Iš pradžių ji veikė vasaros sezonu, o 1993 metais buvo pritaikyta naudoti visus metus. Koplyčios viduje išliko Rūpintojėlio skulptūra, Trijų kryžių drožiniai, Lietuvos trispalvė ir Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija.

Kanados kankinių šventovėje Midlande lietuviškas kryžius iškilo 1957 metais. Jo pašventinime dalyvavo apie 1500 žmonių, o pats paminklas tapo piligrimystės ir susitikimų vieta. Gananoque apylinkėse esantis 1992 metais pastatytas kryžius, sukurtas pagal Antano Tamošaičio projektą, stovi privačioje teritorijoje ir nėra įtrauktas į Kanados saugomų objektų sąrašą.

Delio tabako ūkiai subūrė atskirą lietuvių bendruomenę

Delyje lietuviai pradėjo kurtis dar 1930–1931 metais, daugiausia dirbdami tabako ūkiuose. Kai kurie darbininkai vėliau patys tapo ūkių savininkais, o prieš Antrąjį pasaulinį karą apylinkėse jau gyveno apie šimtą lietuvių šeimų ir pavienių asmenų.

1959 metais čia įkurta Šv. Kazimiero lietuvių parapija. Po metų bendruomenei perduota bažnyčia tapo chorų, skautų, šeimų švenčių ir organizacijų susitikimų vieta, o rūsyje veikė lituanistinė mokykla. Mažėjant tabako ūkių reikšmei ir jaunimui išvykstant į didmiesčius, veikla palaipsniui nutrūko; bažnyčia uždaryta 2020 metais.

Šio regiono migracijos istoriją dabar pristato Delio tabako muziejus ir paveldo centras. Jo pasakojimuose lietuviai matomi kaip daugiatautės žemės ūkio bendruomenės dalis.

„U-Paveldo“ žemėlapis bus pildomas etapais

Dabartinė žemėlapio dalis apima septynias vietas: „Kretingą“, „Romuvą“, Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčią, Delio muziejų ir buvusią Šv. Kazimiero bažnyčią bei kryžius Midlande ir Gananoque. Projektas rengiamas su Lietuvos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene, Kanados lietuvių muziejumi-archyvu ir kitais partneriais.

Vėlesniais etapais numatyta viešinti kitų Kanados miestų ir provincijų objektus. Surinkta medžiaga taip pat bus panaudota teminiam Kanados lietuviško paveldo žemėlapiui, planuojamam popieriniu ir elektroniniu formatais, o dar neužfiksuotų vietų žinantys žmonės kviečiami pateikti jų aprašymus ir nuotraukas Paveldo komisijai.

Straipsnis parengtas pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos informaciją, išplatintą ELTA.

Šaltinis: ELTA