Vilniuje – beveik 7 tūkst. VU naujokų: ką jie rinkosi

Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija pagal BNS paskelbtą Vilniaus universiteto informaciją.

Vilniaus universitetas po šių metų priėmimo sulauks beveik 6700 naujų studentų. Sutartis sudarė apie 4700 būsimųjų bakalauro ir vientisųjų studijų studentų bei beveik 2000 magistrantų.

Šie skaičiai rodo bendrą dviejų studijų pakopų priėmimo mastą. Beveik 7 tūkst. naujokų nėra vien pirmosios pakopos pirmakursiai: į bendrą skaičių įtraukti ir antrosios pakopos studentai, jau įgiję bakalauro laipsnį ar jam prilygstančią kvalifikaciją.

Didžiausią grupę sudaro bakalauro ir vientisųjų studijų studentai

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų sutartys sudaro didžiąją šių metų priėmimo dalį. Magistrantai – kiek mažiau nei trečdalį viso nurodyto naujų studentų skaičiaus.

VU nurodo, kad pagrindiniame priėmimo etape pirmosios pakopos studijas pasirinko daugiau būsimų studentų nei pernai. Tikslaus metinio pokyčio universitetas nepateikė, todėl iš pranešimo negalima nustatyti, kiek studentų skaičius išaugo ar kurios programos prie augimo prisidėjo labiausiai.

Valstybės finansavimą gavo maždaug trys ketvirtadaliai naujokų

Į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisųjų studijų vietas priimta beveik 3700 studentų, o į nefinansuojamas – beveik 1000. Antrojoje pakopoje valstybės finansuojamas vietas gavo apie 1400 būsimųjų magistrantų, nefinansuojamas – beveik 600.

Sudėjus universiteto pateiktus apytikslius skaičius, valstybės finansuojamose vietose studijas pradės apie 5100, o savo lėšomis – apie 1600 naujų studentų. Taigi finansuojamos vietos tenka maždaug trims iš keturių visų nurodytų naujokų.

Šis santykis apibūdina visą paskelbtą priėmimą, tačiau neatskleidžia finansavimo pasiskirstymo pagal konkrečias programas. Kadangi visos reikšmės pranešime suapvalintos, tai yra priėmimo masto, o ne galutinių tikslių sutarčių proporcijų įvertinimas.

Teisė, medicina ir finansai išlaikė stojančiųjų dėmesį

Tarp bakalauro ir vientisųjų studijų programų daugiausia stojančiųjų rinkosi teisę, ekonomiką ir finansus, mediciną, psichologiją, politikos mokslus, slaugą, kūrybos komunikaciją bei fiziką. Bendrai populiariausios liko socialinių ir sveikatos mokslų kryptys.

Universitetas taip pat užfiksavo didesnį susidomėjimą fiziniais ir verslo krypties mokslais. Vis dėlto konkrečių paraiškų ar sutarčių skaičių pagal atskiras programas VU nepaskelbė. Todėl pateiktas sąrašas neleidžia sudaryti tikslaus programų reitingo ar įvertinti, kokio dydžio buvo susidomėjimo augimas.

Būsimieji magistrantai dažniausiai rinkosi verslo procesų valdymą, finansus ir bankininkystę, žmogiškųjų išteklių valdymą, anglų kalba dėstomą MBA verslo vystymo programą, gyvensenos mediciną, apskaitą ir finansų valdymą bei klinikinę psichologiją. Tarp dažniau pasirinktų programų taip pat pateko duomenų mokslas anglų kalba ir pedagogika. Išaugo susidomėjimas Europos, pedagogikos ir edukologijos studijomis, tačiau atskiri šio pokyčio skaičiai nepateikti.

Pirmąją savaitę pradės eisena ir integracijos renginiai

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas naujus studentus paragino įsitraukti nuo pirmųjų dienų. „Nuo geros pradžios neretai priklauso ir tolesnė sėkmė“, – teigė rektorius, kviesdamas bendruomenę į Rugsėjo 1-osios eiseną.

Pirmakursiams numatyti integracijos renginiai „StudentAUK“, užsiėmimai, ekskursijos, neformalus piknikas ir festivalis „AD ASTRA“. Paskelbtame pranešime nenurodyti tikslūs visų veiklų laikai, vietos ir registracijos tvarka, todėl prieš dalyvaujant šią informaciją reikės pasitikslinti universiteto skelbiamuose renginių pranešimuose.

Šaltinis: BNS