Vilniaus universitetas: nuo 1579 m. iki senamiesčio paveldo

Vilniaus universitetas padeda suprasti senamiestį kaip vietą, kurioje šimtmečius buvo ne tik gyvenama, prekiaujama ar meldžiamasi, bet ir mokomasi. Universiteto įkūrimo data yra 1579 m., tačiau jo pradžia siekia ankstesnę mokymo įstaigą: 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją. Šių dviejų datų skirtumas paaiškina, kaip mieste susiformavo akademinis centras.

Autorius – „Vartotojų teisės“ redakcija.

Pasakojimas remiasi Vilniaus universiteto skelbiama institucijos istorija ir jo pristatymu. Tai vietos kultūros paaiškinimas: universiteto pradžia čia svarbi kaip raktas į pažįstamo Vilniaus senamiesčio paveldą, o ne kaip vienos kalendorinės dienos sukaktis.

1570 m. kolegija buvo universiteto pirmtakė

VU istorijos puslapyje nurodoma, kad Valerijono Protasevičiaus iniciatyva į Vilnių atvykę jėzuitai 1570 m. įkūrė kolegiją. Vadinasi, mokymo įstaiga veikė dar devynerius metus iki datos, kuri šiandien laikoma universiteto įkūrimo metais.

Ši seka svarbi todėl, kad universitetas neatsirado tuščioje vietoje. Prieš suteikiant jam universiteto statusą jau buvo kuriama mokymo organizacija ir telkiama bendruomenė. Kolegijos istorija leidžia matyti pasirengimo etapą, kurį užgožtų vienintelis sakinys apie 1579 m. įkūrimą.

Žodis „kolegija“ šiame pasakojime turi istorinę reikšmę. Jo nereikėtų tiesiog sutapatinti su dabartine Lietuvos kolegija, kurios vietą švietimo sistemoje apibrėžia šiuolaikinės studijų taisyklės. XVI amžiaus jėzuitų kolegija priklausė kitokiai mokymo ir institucijų aplinkai.

Todėl dvi pradžios datos viena kitai neprieštarauja. 1570 m. žymi jėzuitų kolegijos įsteigimą, o 1579 m. – universiteto įkūrimą. Skaitytojui tai padeda atskirti ankstesnę mokymo veiklą nuo vėliau įgyto institucinio statuso.

Ką pakeitė universiteto statusas

Kolegijos ir universiteto skirtumas nebuvo vien naujas pavadinimas. Istoriniame Europos švietimo kontekste universiteto statusas siejosi su pripažintomis akademinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti mokslo laipsnius. Mokymo įstaigos veikla įgijo platesnį institucinį pagrindą.

Tačiau nereikėtų šio pokyčio įsivaizduoti kaip vieną dieną visiškai pakeitusio mokymo turinį, žmones ir pastatus. Institucijos statusas ir kasdienė jos veikla yra skirtingi dalykai. Universiteto įkūrimo data nusako esminį teisinį bei akademinį lūžį, o ankstesnė kolegija paaiškina jo pagrindą.

VU pristatyme universiteto įkūrimo metais įvardijami 1579-ieji. Šią datą verta skaityti kartu su kolegijos istorija: pirmoji mokymo įstaiga parengė dirvą universitetui, tačiau jos įsteigimas savaime dar nebuvo universiteto įkūrimas.

Toks atskyrimas naudingas ir skaitant trumpus miesto istorijos aprašymus. Vienur gali būti pabrėžiama kolegijos pradžia, kitur – universiteto steigimas. Norint suprasti pasakojimą, pirmiausia reikia įvertinti, apie kurį institucijos raidos etapą kalbama.

Protasevičius, jėzuitai ir Batoras atliko skirtingus vaidmenis

Valerijonas Protasevičius universiteto pradžios istorijoje svarbus kaip iniciatorius. Vilniaus vyskupo pastangos pritraukti jėzuitus siejamos su kolegijos įsteigimu. Jo vaidmuo paaiškina, kodėl akademinės institucijos ištakų reikia ieškoti dar iki 1579 metų.

Jėzuitai šioje sekoje buvo mokymo įstaigos kūrėjai ir jos veiklos organizatoriai. Jų atvykimas padeda suprasti kolegijos pobūdį: švietimas buvo susijęs su religine institucija, jos mokymo tradicija ir žmonėmis, kurie šią tradiciją perkėlė į Vilnių.

Steponas Batoras svarbus kitame etape. Jo suteikta privilegija susijusi su 1579 m. kolegijos pakėlimu į universitetą. Valdovo vaidmuo čia reiškė universiteto statuso įtvirtinimą, todėl jo nereikėtų suplakti su Protasevičiaus iniciatyva įsteigti ankstesnę kolegiją.

Šiuos vaidmenis lengviausia suprasti kaip susijusią seką: Protasevičius inicijavo jėzuitų atvykimą, jėzuitai įsteigė kolegiją, o Batoro privilegija tapo svarbia universiteto įkūrimo dalimi. Institucijos pradžią paaiškina jų veiksmų ryšys, o ne vienas vardas.

Kartu ši istorija parodo, kad XVI amžiaus akademinė įstaiga kūrėsi dalyvaujant kelioms jėgoms. Bažnytinė iniciatyva, mokymo organizavimas ir valdovo sprendimas atliko skirtingas funkcijas. Tai padeda išvengti pernelyg paprasto pasakojimo, kuriame vienas žmogus tariamai vienas pats sukūrė visą universitetą.

Senamiesčio akademinis paveldas yra daugiau nei pastatai

Vilniaus senamiesčio universiteto aplinką galima suprasti kaip ilgai trukusios akademinės veiklos vietą. Pastatai ir kiemai svarbūs ne vien savo išvaizda: jų reikšmę papildo institucijos istorija, mokymo paskirtis ir ryšys su miesto gyvenimu.

Vis dėlto 1579 m. nėra visų šiandien matomų universiteto pastatų statybos data. Institucijos įkūrimas ir architektūrinio ansamblio raida yra atskiros istorijos. Dabartinės aplinkos negalima laikyti vienu metu atsiradusiu, nuo XVI amžiaus pradžios nepakitusiu vaizdu.

Šis skirtumas keičia ir žvilgsnį į pažįstamą vietą. Universiteto vardas nusako instituciją, o jos senamiesčio aplinka saugo skirtingų laikotarpių pėdsakus. Norint tiksliai pasakyti, kada atsirado konkretus korpusas ar architektūros detalė, reikia atskiros to objekto istorijos.

Akademinis paveldas taip pat apima tai, ko neparodo fasadas: mokymo tradiciją, institucijos paskirtį ir žmonių veiklą. Kolegijos virsmas universitetu yra vienas ankstyvųjų šio paveldo sluoksnių. Jis paaiškina, kodėl ši Vilniaus vieta turi reikšmę platesnei švietimo istorijai.

Dvi datos padeda tiksliau skaityti Vilniaus istoriją

Trumpa pradžios chronologija leidžia išlaikyti aiškią įvykių seką:

• 1570 m. – Valerijono Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją.
• 1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas; su šiuo pokyčiu siejamas Stepono Batoro suteiktas statusas.

Šios datos padeda suprasti ir miesto atmintį. Ankstesnė kolegija paaiškina mokymo pradžią, universiteto įkūrimas – naują akademinę padėtį, o senamiesčio ansamblis leidžia šią ilgą institucijos istoriją susieti su konkrečia Vilniaus vieta.

Kitą kartą žvelgiant į universiteto aplinką verta atskirti tris klausimus: kada prasidėjo mokymas, kada įkurta institucija ir kada susiformavo konkretus pastatas. Pirmuosius du atsako kolegijos bei universiteto datos. Trečiajam prireiks pasirinkto kiemo ar korpuso istorijos – ji leis pažįstamą senamiesčio vietą suprasti dar tiksliau.

Šaltinis: Vilniaus universitetas