Rugsėjo 21-oji: kaip atsirado Tarptautinė taikos diena

Rugsėjo 21-ąją Jungtinės Tautos mini Tarptautinę taikos dieną – datą, skirtą ne vien simboliniams palinkėjimams, bet ir pokalbiui apie ginkluotų konfliktų prevenciją, dialogą bei pilietinę atsakomybę. Lietuvoje ši diena gali tapti proga mokyklose, bendruomenėse ir šeimose konkrečiai aptarti, kaip istorijos žinojimas padeda atpažinti smurto priežastis ir saugoti taikų susitarimą.

Nuo Jungtinių Tautų sprendimo iki rugsėjo 21-osios tradicijos

Tarptautinė taikos diena pradėta minėti Jungtinių Tautų sprendimu. 1981 metais Generalinė Asamblėja įtvirtino dieną, skirtą taikos idealui ir nesmurtui. Iš pradžių ji buvo siejama su Generalinės Asamblėjos sesijos pradžia, todėl data ne visuomet buvo rugsėjo 21-oji.

2001 metais Jungtinės Tautos rugsėjo 21-ąją paskelbė nuolatine Tarptautinės taikos dienos data. Taip atsirado aiškus metinis atskaitos taškas, leidžiantis valstybėms, mokykloms ir nevyriausybinėms organizacijoms planuoti renginius bei edukacines veiklas.

Šis pokytis svarbus todėl, kad taika čia suprantama ne kaip abstrakti sąvoka. Ji siejama su ginkluotų konfliktų prevencija, tarptautiniu bendradarbiavimu ir galimybe ginčus spręsti politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis.

Ką ši diena reiškia konfliktų prevencijai

Konfliktų prevencija prasideda gerokai anksčiau, nei pasigirsta šūviai. Ji apima įtampos šaltinių atpažinimą, patikimos informacijos sklaidą, tarpininkavimą ir pastangas užkirsti kelią diskriminacijai ar neapykantos kurstymui.

Tarptautinė taikos diena suteikia progą atskirti kelias dažnai suplakamas sąvokas:

• paliaubos reiškia laikiną kovų sustabdymą, bet nebūtinai ilgalaikį susitarimą;
• taikos sutartis yra politinis ar teisinis susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą;
• taikos kultūra apima kasdienius būdus spręsti nesutarimus be smurto;
• dialogas nėra vien mandagus pokalbis – tai procesas, kuriame šalys pripažįsta skirtingus interesus ir ieško sprendimo.

Todėl rugsėjo 21-oji nėra skirta vien prisiminti praeities karus. Ji taip pat kviečia klausti, kokie sprendimai padėjo išvengti didesnio smurto, kodėl kai kurie susitarimai žlugo ir kokį vaidmenį visuomenėje atlieka pagarbus nesutarimas.

Kaip apie taiką kalbėti Lietuvos mokyklose

Mokykloje ši tema gali būti nagrinėjama per istorijos, pilietiškumo pagrindų, etikos ar kalbų pamokas. Svarbu neapsiriboti plakato kūrimu ar bendru šūkiu, o pasirinkti konkretų klausimą ir jį pagrįsti šaltiniais.

Galimos veiklos:

• sudaryti XX ir XXI amžiaus konfliktų bei taikos susitarimų laiko juostą;
• palyginti, kaip skirtinguose šaltiniuose aprašomas tas pats istorinis įvykis;
• išanalizuoti, kaip propaganda ir dezinformacija gali didinti visuomenės susipriešinimą;
• surengti diskusiją, kurioje mokiniai mokosi atskirti faktą, nuomonę ir nepatikrintą teiginį;
• aptarti, kaip mokyklos bendruomenėje sprendžiami konfliktai ir kas laikoma teisingu susitarimu.

Lietuvos istorijos kontekste galima kalbėti apie okupacijų patirtį, pasipriešinimą, nepriklausomybės atkūrimą, Sąjūdžio taikiąją mobilizaciją ir pilietinio dalyvavimo reikšmę. Tokie pavyzdžiai padeda parodyti, kad istorija nėra vien datų sąrašas – ji aiškina, kaip visuomenės renkasi tarp smurto, tylėjimo, pasipriešinimo ir dialogo.

Bendruomenės ir šeimos gali rinktis kasdienius veiksmus

Taikos tema aktuali ne tik tarptautinėse institucijose. Bendruomenėje ji gali būti siejama su gebėjimu išklausyti skirtingas grupes, spręsti ginčus ir atsakingai dalytis informacija.

Rugsėjo 21-ąją bendruomenė galėtų organizuoti viešą istorijos pasakojimų vakarą, diskusiją apie vietos atminties ženklus arba susitikimą su muziejininku, mokytoju ar žmogumi, galinčiu papasakoti apie regiono praeitį. Tokia veikla leidžia kalbėti apie taiką per konkrečią vietą ir žmonių patirtis.

Šeimoje galima pasirinkti vieną klausimą: kaip mūsų giminėje buvo prisimenamas karas, okupacija, emigracija ar nepriklausomybės atkūrimas? Vaikams verta paaiškinti, kad skirtingi šeimos pasakojimai gali nesutapti, todėl juos reikia lyginti su dokumentais, nuotraukomis ir patikimais istorijos šaltiniais.

Kasdienėje aplinkoje taikos kultūrą taip pat stiprina paprasti įpročiai: neplatinti nepatikrintų žinučių, nesityčioti iš kitos nuomonės, pripažinti klaidą ir ieškoti sprendimo, kuriame išgirstamos abi pusės. Tai nėra konflikto priežasčių pakeitimas, tačiau tokie įpročiai mažina susipriešinimą bendruomenėje.

Kur pasitikrinti datos reikšmę

Datos kilmę ir oficialų jos apibūdinimą verta tikrinti Jungtinių Tautų šaltinyje. Tai ypač svarbu rengiant mokyklos ar bendruomenės diskusiją, nes patikimas šaltinis padeda atskirti istorinį faktą nuo bendro šūkio ir tiksliai nurodyti, kas pasikeitė 1981 bei 2001 metais.

Ką verta prisiminti rugsėjo 21-ąją

Tarptautinė taikos diena turi aiškią istoriją: Jungtinės Tautos ją įtvirtino kaip tarptautinę datą, o 2001 metais rugsėjo 21-oji tapo nuolatine jos minėjimo diena. Šiandien jos prasmė siejama su nesmurtu, dialogu ir pastangomis užkirsti kelią konfliktams.

Prasmingas minėjimas prasideda nuo patikrinamo klausimo: kokį konkretų istorinį įvykį, susitarimą ar vietos bendruomenės patirtį galime išnagrinėti, kad geriau suprastume, kaip kuriamas ir saugomas taikus gyvenimas? Kitas svarbus atskaitos taškas – rugsėjo 21-oji, kai Jungtinės Tautos vėl primins Tarptautinės taikos dienos reikšmę ir jos ryšį su tarptautiniu dialogu.

Šaltinis: United Nations