Po psichiatrijos ligoninės išrašymo pirmą savaitę pas specialistą apsilanko tik kas penktas pacientas

Daugiau nei 112,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių duomenų analizė rodo, kad per pirmą savaitę po išrašymo iš ligoninės su psichikos sveikatos specialistu susisiekė maždaug kas penktas pacientas. Tuo laikotarpiu bent kartą ambulatoriškai pas specialistą apsilankę pacientai rečiau vėl patekdavo į ligoninę, tačiau analizė neįrodo, kad vienas vizitas pats savaime užkerta kelią pakartotinei hospitalizacijai.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) nagrinėjo 2022–2024 m. darbingo amžiaus žmonėms teiktas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Per šį laiką užfiksuota daugiau nei 1,6 mln. pacientų kontaktų su sveikatos priežiūros specialistais. Didžioji dalis apsilankymų buvo ambulatoriniai, o beveik ketvirtadalis analizuotų pacientų bent kartą gydėsi ligoninėje.

Trumpai apie esmę

• Per pirmą savaitę po išrašymo į psichikos sveikatos specialistus kreipėsi maždaug kas penktas pacientas.
• Per tris mėnesius ryšį su specialistais atnaujino kiek daugiau nei pusė pacientų.
• Pacientai, kurie po išrašymo bent kartą apsilankė pas specialistą, rečiau vėl patekdavo į ligoninę.
• Per trejus metus buvo pacientų, kurie ambulatorinėmis psichikos sveikatos paslaugomis nesinaudojo nė karto; jiems specializuota priežiūra suteikta tik ligoninėje.

Kodėl svarbi pirmoji savaitė

Pirmosios dienos po gydymo ligoninėje yra laikotarpis, kai pacientas grįžta į kasdienį gyvenimą, o pagalbos tęstinumas gali būti svarbus. VLK analizėje ankstyvas apsilankymas pas psichikos sveikatos specialistą siejosi su retesniu pakartotiniu gydymu ligoninėje. Vis dėlto pateikti duomenys aprašo ryšį tarp apsilankymo ir vėlesnio gydymosi, o ne įrodo, kad apsilankymas buvo vienintelė mažesnės rizikos priežastis.

Per pirmą savaitę kontaktą su specialistu turėjo maždaug kas penktas pacientas, o per tris mėnesius – kiek daugiau nei pusė. Šie rodikliai rodo, kad nemaža dalis pacientų ambulatorinę priežiūrą po hospitalizacijos atnaujino vėliau arba per nurodytą laikotarpį jos neturėjo. Analizėje nepateikiama, kodėl taip nutiko.

Ką dar atskleidė pacientų duomenys

VLK duomenimis, dalis pacientų per trejus metus nė karto ambulatoriškai nesilankė pas psichikos sveikatos specialistus. Jiems ligoninė buvo vienintelė vieta, kur suteikta specializuota psichikos sveikatos priežiūra. Tai išryškina pacientų grupę, kurios kontaktas su specialistais užfiksuotas tik tada, kai prireikė gydymo ligoninėje.

Analizėje pastebėti ir vyrų bei moterų paslaugų naudojimo skirtumai: vyrai dažniau gydėsi ligoninėje, o moterys dažniau naudojosi ambulatorinėmis paslaugomis. VLK nurodo, kad viena galima prielaida – vyrai rečiau kreipiasi pagalbos ankstesnėse ligos stadijose. Tai pateikta kaip galimas paaiškinimas, o ne duomenimis patvirtinta priežastis.

Duomenys taip pat rodo, kad dažni ambulatoriniai apsilankymai iki hospitalizacijos nebūtinai reiškia geresnę paciento būklę: kai kuriais atvejais jie gali atspindėti jos blogėjimą ir išaugusį pagalbos poreikį. Todėl apsilankymų skaičius pats savaime neparodo, ar paciento sveikata gerėja.

Ką šie rezultatai reiškia pacientams

Analizė pabrėžia priežiūros tęstinumo svarbą po gydymo ligoninėje ir padeda pamatyti, kada pacientai vėl užmezga ryšį su specialistais. Ji nepateikia individualių nurodymų pacientams ir nenustato, kokios konkrečios paslaugos ar kontaktų dažnis būtų tinkamiausi kiekvienu atveju.

VLK teigia, kad Lietuvoje stiprinamos bendruomenėje teikiamos psichikos sveikatos paslaugos ir diegiamos pagalbos tęstinumą po hospitalizacijos palaikančios priemonės. Analizė skirta pacientų keliui sveikatos sistemoje įvertinti ir vietoms, kuriose tęstinę priežiūrą galima stiprinti, nustatyti.

Šaltinis: BNS