Lietuvos ūkis spartėja, bet kainų spaudimas neslūgsta

Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 3,2 proc. – gerokai sparčiau, nei „OP Corporate Bank“ prognozavo vasarą. Tačiau stipresnis bendras ekonomikos rodiklis savaime nereiškia, kad namų ūkių finansinė padėtis gerės tokiu pačiu tempu: bankas kartu padidino infliacijos prognozę iki 5 proc.

„OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas Joona Widgren teigia, kad Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėjo dėl stipraus vartojimo, nors eksportas lėtėja. Pasak jo, Lietuva jau septintus metus išlaiko sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių.

Parengė „Vartotojų teisės“ redakcija pagal BNS paskelbtą „OP Corporate Bank“ ekonomikos apžvalgą.

Bankas pakėlė ir augimo, ir infliacijos prognozes

Vasarą bankas tikėjosi, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,6 proc. Naujoje prognozėje augimo įvertis pakeltas 0,6 procentinio punkto – iki 3,2 proc. Infliacijos prognozė tuo pat metu padidinta nuo 4,5 iki 5 proc.

Šie skaičiai rodo spartesnį ekonomikos aktyvumą, o platesnį kontekstą apie Lietuvos BVP augimą suteikia faktiniai augimo duomenys ir pagrindinių ekonomikos variklių vertinimas. Vis dėlto tai nėra kiekvienos šeimos pajamų prognozė. Penkių procentų infliacija reiškia, kad bendras kainų lygis toliau kyla, todėl dalį didesnio darbo užmokesčio ar kitų pajamų prieaugio gali sugerti brangesnės prekės ir paslaugos.

Plačiau šį skirtumą tarp bendros infliacijos ir kasdienės perkamosios galios paaiškina 2026 metų infliacijos vertinimas.

Vartojimą laikinai sustiprino pensijų fondų lėšos

Pagrindinis šių metų ekonomikos variklis yra vidaus vartojimas. Šaltinio duomenimis, iš pensijų fondų išimtos lėšos ypač palaikė išlaidas metų viduryje, tačiau bankas šį poveikį vertina kaip laikiną.

„OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Leda Iržikevičienė nurodo, kad vasarą gyventojai vartojimui skyrė tokią pajamų dalį, kokią skirdavo 2010–2020 metų laikotarpiu iki pandemijos. Vartojimą taip pat palaiko augančios realiosios pajamos ir darbo užmokestis, nors jų didėjimo tempas lėtėja.

Sezoniškai pakoreguotos Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos beveik pasiekė 9 mlrd. eurų per ketvirtį. Tai apytikriai prilygsta Latvijos ir Estijos vartojimui kartu sudėjus: atitinkamai beveik 5 mlrd. ir 4 mlrd. eurų.

Toks palyginimas parodo Lietuvos vidaus rinkos mastą, tačiau neatskleidžia atskiro gyventojo gerovės. Faktinis individualus vartojimas vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartu, Lietuvoje sudaro 87 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Latvijoje šis rodiklis siekia 73 proc., Estijoje – 74 proc.

Spartesnis BVP augimas šeimų biudžetų neapsaugo

Namų ūkiams svarbus ne vien atlyginimo dydis, bet ir tai, kiek prekių bei paslaugų už jį galima įsigyti. Jei pajamos auga sparčiau už asmeniškai patiriamą kainų kilimą, perkamoji galia stiprėja. Jei didesnes pajamas pasiveja maisto, energijos, degalų ar paslaugų kainos, pagerėjimas gali būti menkas.

Banko prognozė neparodo, kaip infliacija pasiskirstys tarp skirtingų išlaidų grupių ar namų ūkių. Todėl 5 proc. bendras rodiklis nereiškia, kad kiekvienos šeimos išlaidos didės būtent tiek. Poveikis priklausys nuo konkretaus vartojimo krepšelio ir pajamų pokyčio.

Baltijos šalių prognozės juda skirtingomis kryptimis

Latvijos 2026 metų BVP augimo prognozė padidinta nuo 2 iki 2,5 proc., o infliacijos įvertis sumažintas iki 3,5 proc. Augimą ten palaiko gyventojų ir valdžios sektoriaus paklausa, įskaitant didesnes investicijas į gynybą.

Estijos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 2,5 iki 2,3 proc., infliacijos – iki 3,2 proc. Estijos vidaus vartojimas atsigauna augant pajamoms, o eksporto paklausai teigiamą impulsą suteikia stiprėjanti Suomijos ekonomika.

Lietuvos išskirtinumas šiame palyginime dvejopas: numatomas sparčiausias augimas, tačiau kartu ir didžiausia infliacija tarp Baltijos valstybių.

Kitąmet augimas lėtės iki 2 procentų

2027 metais „OP“ tikisi 2 proc. Lietuvos ekonomikos augimo, nors vasarą prognozavo 2,5 proc. Infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., bet ši prognozė yra 0,5 procentinio punkto didesnė nei ankstesnis vertinimas.

Lėtesnį augimą gali lemti išblėstantis vienkartinis vartojimo paskatinimas ir silpnesnė eksporto dinamika. Po stiprios metų pradžios Lietuvos gamybos apimtys mažėja, nors darbo rinka visose trijose Baltijos šalyse išlieka stabili.

Papildoma rizika siejama su konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir aukštesnėmis naftos bei dujų kainomis. Leda Iržikevičienė perspėja, kad energijos ir degalų kainoms žiemą išliekant aukštoms, neigiamą poveikį pajustų Lietuvos ekonomika ir verslas.

Šaltinis: BNS