Lietuvos pasirengimas ES dirbtinio intelekto aktui iki 2026 m. rugpjūčio

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų kompetentingų institucijų pasirengimas taps lemiamas artėjant 2026 m. rugpjūčio 2 d. terminui: tą dieną turi būti taikoma didžioji dalis Europos Sąjungos dirbtinio intelekto akto nuostatų, o Lietuva turi būti aiškiai paskirsčiusi nacionalines priežiūros ir administravimo atsakomybes. Šiuo metu Europos Sąjungos teisės aktų leidinyje ir Europos Komisijos aiškinamojoje medžiagoje patvirtinta bendra taisyklių sistema, tačiau vien jos paskelbimas dar nereiškia, kad visos nacionalinės priemonės Lietuvoje jau įtvirtintos.

Prognozės klausimas – ar iki nustatyto termino Lietuva oficialiai bus užbaigusi visas reikalingas nacionalines priemones. Įmonėms ir viešajam sektoriui tai svarbu todėl, kad dalis pareigų kyla tiesiogiai iš Europos Sąjungos reglamento, o kita dalis priklauso nuo to, kaip valstybė organizuos priežiūrą, paskirs institucijas ir užtikrins praktinį taisyklių vykdymą.

Ką šiuo metu reiškia prognozė

• Klausimas sprendžiamas pagal oficialius Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos pranešimus iki 2026 m. rugpjūčio 2 d.
• „Taip“ reikia aiškaus nacionalinių institucijų, atsakomybių ir įgyvendinimo priemonių įtvirtinimo.
• „Ne“ reiškia, kad bent viena būtina nacionalinė priemonė iki termino lieka nepatvirtinta arba neaiški.
• Tiesiogiai taikomos Europos Sąjungos taisyklės galioja nepriklausomai nuo nacionalinio administracinio pasirengimo.
• Pagrindinis tikrinimo taškas bus oficialus Lietuvos teisės aktas ar institucijų pranešimas kartu su Europos Komisijos informacija.

Europos Sąjungos aktas nustato bendrą pareigų grafiką

Reglamentas (ES) 2024/1689 nustato suderintas dirbtinio intelekto taisykles visoje Europos Sąjungoje ir numato skirtingų nuostatų taikymo terminus. Kadangi tai yra reglamentas, jo pagrindinės nuostatos nėra perkeliamos į nacionalinę teisę taip, kaip direktyvos. Organizacijos negali manyti, kad pareigos atsiras tik tada, kai Lietuva priims atskirą išsamų įstatymą.

Kita vertus, reglamentas savaime neatsako į visus praktinius klausimus, kylančius valstybės viduje. Reikia nustatyti, kurios institucijos prižiūrės skirtingų sistemų naudojimą, kaip bus nagrinėjami skundai, kas koordinuos rinkos priežiūrą ir kokia tvarka institucijos keisis informacija.

Europos Komisija aiškina, kad dirbtinio intelekto akto taikymas yra laipsniškas. Atskiros nuostatos pradėjo galioti anksčiau, o didžioji dalis reglamento reikalavimų numatyta nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Todėl nacionalinio pasirengimo vertinimas turi būti atskirtas nuo klausimo, ar pats Europos Sąjungos reglamentas jau galioja.

Tiesioginės pareigos nepriklauso nuo Lietuvos institucijų struktūros

Įmonėms pirmiausia svarbu įsivertinti naudojamas dirbtinio intelekto sistemas ir jų paskirtį. Reglamentas riziką vertina pagal naudojimo būdą, o ne vien pagal technologijos pavadinimą. Tas pats įrankis gali kelti skirtingas teisines pasekmes, jei jis naudojamas klientų aptarnavimui, darbuotojų vertinimui, kreditingumo sprendimams ar viešosioms paslaugoms.

Praktiškai organizacijos turėtų turėti bent pagrindinį naudojamų sistemų sąrašą, nustatyti tiekėjus ir atsakingus darbuotojus, įvertinti duomenų tvarkymą bei dokumentuoti sprendimus. Jei sistema priskiriama didesnės rizikos kategorijai, gali reikėti papildomų rizikos valdymo, duomenų kokybės, dokumentavimo, priežiūros ir registravimo veiksmų.

Generatyvinio dirbtinio intelekto naudotojams taip pat svarbu atskirti kasdienį įrankio naudojimą nuo paslaugos teikėjo ar diegėjo pareigų. Asmuo, naudodamas pokalbių robotą tekstui parengti, nebūtinai vykdo visas tiekėjui taikomas pareigas. Tačiau organizacija vis tiek turi valdyti konfidencialios informacijos, asmens duomenų, klaidinančio turinio ir žmogaus atliekamos kontrolės riziką.

Nacionalinės priemonės lemia, ar priežiūra bus praktiškai aiški

Lietuvos nacionalinis pasirengimas turi kelis atskirus elementus. Svarbu ne tik paskelbti bendrą politinį pasirengimą, bet ir oficialiai nustatyti, kaip taisyklės bus taikomos konkrečiose srityse.

Pagrindiniai klausimai yra šie:

• ar paskirtos kompetentingos nacionalinės institucijos;
• ar aiškiai atskirtos rinkos priežiūros ir duomenų apsaugos funkcijos;
• ar nustatytos skundų, tyrimų ir informacijos teikimo procedūros;
• ar institucijos turi pakankamai įgaliojimų ir išteklių priežiūrai vykdyti;
• ar viešojo sektoriaus organizacijoms pateiktos praktinės rekomendacijos.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali būti aktuali tais atvejais, kai dirbtinio intelekto naudojimas susijęs su asmens duomenų tvarkymu, tačiau duomenų apsaugos priežiūra nėra tapati visai dirbtinio intelekto akto priežiūrai. Būtent atsakomybių ribos ir institucijų tarpusavio koordinavimas bus vienas svarbiausių nacionalinio pasirengimo požymių.

Jei Lietuva iki termino paskelbtų tik bendro pobūdžio pranešimą, bet neįtvirtintų aiškios kompetencijų sistemos, tai nebūtinai reikštų, kad Europos Sąjungos taisyklės negalioja. Tačiau toks rezultatas rodytų, kad nacionalinės administracinės priemonės nėra visiškai užbaigtos.

Ką tai reiškia įmonėms ir viešajam sektoriui

Privatusis sektorius neturėtų laukti vien nacionalinio teisės akto. Tiekėjų sutartys, vidaus taisyklės ir darbuotojų mokymai gali būti rengiami pagal jau žinomą Europos Sąjungos akto rizikos sistemą. Ypač svarbu patikrinti, ar dirbtinis intelektas naudojamas sprendimams, kurie daro reikšmingą poveikį žmogui.

Viešojo sektoriaus įstaigoms klausimas dar platesnis. Jos gali būti ne tik sistemų naudotojos, bet ir viešųjų paslaugų teikėjos, pirkėjos arba duomenų valdytojos. Todėl pasirengimas turėtų apimti viešuosius pirkimus, tiekėjų atsakomybę, žmogaus atliekamą sprendimų priežiūrą ir galimybę paaiškinti, kaip sistema buvo naudojama.

Organizacijoms naudinga iki termino pasitikrinti:

• kokiose veiklos srityse naudojami generatyviniai ar sprendimus priimantys įrankiai;
• ar į sistemą keliami klientų, darbuotojų ar partnerių duomenys;
• kas tvirtina didesnės rizikos naudojimo atvejus;
• kaip registruojami incidentai ir klaidos;
• ar darbuotojai žino, kada privaloma informuoti žmogų apie dirbtinio intelekto naudojimą.

Šie veiksmai nepakeičia oficialaus teisinio vertinimo, tačiau padeda sumažinti riziką, kad nacionalinių institucijų sprendimai organizacijas užklups nepasirengusias.

Koks rezultatas būtų laikomas „taip“

Teigiamas prognozės atsakymas turėtų būti grindžiamas ne vien tuo, kad Lietuva pripažįsta Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą. Iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. turi būti viešai patikrinama, kad Lietuva oficialiai įtvirtino visas būtinas nacionalines priemones, įskaitant kompetentingas institucijas, jų įgaliojimus ir priežiūros atsakomybių paskirstymą.

„Taip“ būtų pagrįsta, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kompetentingos institucijos arba oficialiai paskelbti teisės aktai aiškiai patvirtintų visą šią struktūrą, o Europos Komisijos informacija nerodytų, kad Lietuvoje trūksta privalomo nacionalinio elemento.

„Ne“ būtų pagrįsta, jei iki termino liktų neaišku, kuri institucija atsakinga už konkrečią priežiūros funkciją, jei reikalingas teisės aktas nebūtų priimtas arba jei oficialūs pranešimai rodytų, kad nacionalinis įgyvendinimas dar nebaigtas. Vien techninis vėlavimas, neturintis įtakos privalomoms nacionalinėms funkcijoms, būtų vertinamas pagal oficialiai paskelbtas taisykles.

Kodėl terminas svarbus net tada, kai reglamentas taikomas tiesiogiai

Nacionalinės priemonės nėra leidimas netaikyti Europos Sąjungos teisės. Jos suteikia institucijoms praktinį mechanizmą veikti: priimti skundus, atlikti patikrinimus, koordinuoti veiksmus ir informuoti rinkos dalyvius. Be aiškios struktūros teisės norma gali galioti, tačiau įmonėms ir viešajam sektoriui sunkiau suprasti, į ką kreiptis ir kokių procedūrų tikėtis.

Todėl prognozė matuoja ne tai, ar Lietuva „įsivedė“ Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, o ar iki nustatytos datos pasirengė jį administruoti nacionaliniu lygmeniu. Tai du skirtingi klausimai, kuriuos viešojoje erdvėje lengva supainioti.

Kitas patikrinamas etapas – oficialūs Lietuvos institucijų teisės aktai ir pranešimai iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. Būtent juose turėtų paaiškėti, ar kompetencijų paskirstymas, priežiūros procedūros ir nacionaliniai įgaliojimai įtvirtinti visa apimtimi. Jei iki šios datos paskelbiama tik dalinė schema arba lieka neatsakytų funkcijų, prognozės atsakymas turėtų būti „ne“ pagal nustatytą viešų faktų vertinimą.

Šaltinis: Europos Sąjungos teisės aktų leidinys