Lietuvos ES tapatybės piniginė – vieša iki 2026 m. galo?

2026-ieji yra lemiami Lietuvos skaitmeninei tapatybei: Europos Komisija nurodo, kad ES valstybės narės Europos skaitmeninės tapatybės pinigines turi pateikti iki metų pabaigos. Lietuvos gyventojams svarbiausia bus ne techninė demonstracija, o galimybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. patiems gauti ir naudoti oficialią piniginę kasdienėms viešosioms bei privačioms paslaugoms.

Autorius – „Vartotojų teisių“ redakcija.

Ką tiksliai vertiname iki gruodžio 31-osios

• Klausimas: ar Lietuva iki metų pabaigos suteiks plačiajai visuomenei reikalavimus atitinkančią ES skaitmeninės tapatybės piniginę?
• Terminas: 2026 m. gruodžio 31 d.
• TAIP: atsakinga Lietuvos institucija oficialiai paskelbia, kad gyventojai piniginę jau gali gauti ir naudoti.
• NE: iki termino lieka tik bandymas, prototipas, konkursas, ribota dalyvių grupė arba būsimos registracijos pažadas.
• Lemiamas patvirtinimas: viešas Lietuvos institucijos pranešimas su realia prieiga, naudojimo sąlygomis ir piniginės teisinio statuso paaiškinimu.

Tai gana griežta riba. Programėlės demonstravimas konferencijoje, jos įrašas programėlių parduotuvėje ar pranešimas apie netrukus prasidėsiančią registraciją savaime nereikštų, kad paslauga tapo prieinama visuomenei.

eIDAS sistema piniginei suteikia bendrą teisinį pagrindą

Reglamentu (ES) 2024/1183, paskelbtu 2024 m. balandžio 30 d., sukurta Europos skaitmeninės tapatybės sistema. Ji išplėtė eIDAS reguliavimą ir nustatė teisinį pagrindą valstybių narių teikiamoms arba jų vardu pripažįstamoms skaitmeninės tapatybės piniginėms.

Oficialiame reglamento vertime gali būti vartojama skaitmeninės tapatybės dėklės sąvoka, tačiau kasdienėje kalboje dažniau sakoma „piniginė“. Abiem atvejais kalbama ne apie mokėjimų programėlę, o apie priemonę tapatybei ir patikimiems skaitmeniniams duomenims valdyti.

Europos Komisijos įgyvendinimo informacijoje nurodoma, kad valstybės narės pinigines turi pateikti iki 2026 m. pabaigos. Šis terminas yra stipriausias argumentas TAIP scenarijui, tačiau jis dar neįrodo, kurią dieną Lietuvos gyventojai gaus praktinę prieigą.

Reglamentas sukuria bendrą sistemą, o nacionalinis įgyvendinimas reikalauja parengti saugią techninę aplinką, vartotojų registraciją, tapatybės patikrinimą, pagalbos kanalus ir aiškias naudojimo taisykles. Dėl to teisinis terminas ir realus paleidimas nėra visiškai tas pats dalykas.

Ką gyventojas galėtų laikyti telefono piniginėje

ES skaitmeninės tapatybės piniginė numatyta kaip priemonė, leidžianti žmogui savo pasirinkimu patvirtinti tapatybę arba pateikti konkrečiai paslaugai reikalingus skaitmeninius duomenis. Ji galėtų būti naudojama jungiantis prie elektroninių valdžios paslaugų, sudarant sutartis ar pateikiant patikimus dokumentų duomenis.

Praktiniai scenarijai galėtų apimti:

• tapatybės patvirtinimą valstybės ar savivaldybės elektroninėje sistemoje;
• amžiaus įrodymą neatskleidžiant daugiau duomenų, nei reikia;
• išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar kitų patvirtintų atributų pateikimą;
• kliento tapatybės nustatymą banke, ryšio bendrovėje ar kitoje reguliuojamoje paslaugoje;
• elektroninių dokumentų pasirašymą, kai tam įdiegtos reikalingos funkcijos.

Tai yra galimos paskirtys, o ne pažadas, kad visos jos Lietuvoje veiks pirmąją paleidimo dieną. Viešai prieinama piniginė gali pasirodyti anksčiau negu ją integruos kiekviena ligoninė, savivaldybė, bankas, universitetas ar privati bendrovė.

Todėl prognozės TAIP baigčiai nereikėtų reikalauti visuotinio priėmimo. Pakaktų oficialiai veikiančios, reikalavimus atitinkančios piniginės, kurią gali gauti plačioji visuomenė ir kuri jau turi realią, o ne vien demonstracinę naudojimo galimybę.

Duomenimis turėtų dalytis pats vartotojas

Vienas svarbiausių sistemos principų yra vartotojo kontrolė. Žmogus turėtų matyti, kokių duomenų prašo paslaugos teikėjas, ir pats pasirinkti, ar juos pateikti. Kai paslaugai reikia tik patvirtinti, kad asmuo yra pilnametis, neturėtų būti būtina automatiškai atskleisti visą gimimo datą ar kitą nesusijusią informaciją.

Tačiau vien teisinio principo nepakanka. Vartotojams bus svarbu, kaip aiškiai programėlė parodys duomenų gavėją, prašymo tikslą ir perduodamos informacijos apimtį. Neaiškūs sutikimo langai galėtų paskatinti žmones patvirtinti daugiau duomenų, negu iš tikrųjų būtina.

Prieš pradedant naudotis pinigine vertėtų patikrinti:

• kas oficialiai nurodytas programėlės teikėju;
• iš kur pateikiama patvirtinta atsisiuntimo nuoroda;
• kaip atkuriama prieiga pametus ar pakeitus telefoną;
• kur pranešti apie įtartiną tapatybės ar dokumentų duomenų užklausą;
• ar konkreti paslauga siūlo kitą prieigos būdą piniginės neturintiems žmonėms.

Sukčiai gali mėginti kurti netikras registracijos svetaines ar programėles dar iki oficialaus paleidimo. Saugiausia pradėti tik nuo atsakingos Lietuvos institucijos paskelbtos nuorodos, o ne nuo reklamos, žinutės ar nepažįstamo siuntėjo laiško.

TAIP scenarijui reikia viešo paleidimo, o ne pažado

TAIP baigtis taptų pagrįsta, jeigu atsakinga institucija paskelbtų, kad nustatytus reikalavimus atitinkanti piniginė jau prieinama gyventojams. Pranešime turėtų būti galima rasti registracijos ar atsisiuntimo kelią, tinkamumo sąlygas ir bent pagrindinį naudojimo paaiškinimą.

Piniginė nebūtinai turi būti sukurta vien Lietuvos institucijų. Prognozė taip pat galėtų išsipildyti, jei Lietuva oficialiai pripažintų tinkamą sprendimą ir aiškiai suteiktų plačiajai visuomenei galimybę jį gauti bei naudoti kaip Lietuvos skaitmeninės tapatybės sistemos dalį.

TAIP tikimybę didina ES nustatytas terminas ir tiesiogiai taikomas bendras teisinis pagrindas. Valstybėms taip pat svarbus tarpusavio suderinamumas: piniginė kuriama ne vien nacionaliniam prisijungimui, bet ir tarpvalstybiniam tapatybės bei patvirtintų duomenų naudojimui.

Vis dėlto gruodžio pabaigos terminas palieka galimybę paslaugą paleisti labai vėlai. Net ir teigiamo rezultato atveju pirmoji versija gali turėti ribotą dokumentų, įrenginių ar integruotų paslaugų pasirinkimą.

NE scenarijus galimas dėl vėlavimo arba ribotos prieigos

Rezultatas būtų NE, jeigu iki termino Lietuvoje veiktų tik uždaras bandymas, prieinamas valstybės tarnautojams, atrinktiems dalyviams ar konkretaus projekto grupei. Demonstracinė versija neįrodo, kad paprastas gyventojas gali savarankiškai pradėti naudotis paslauga.

NE reikštų ir situacija, kai iki metų pabaigos būtų paskelbtas tiekėjas, užbaigtas konkursas arba pristatytas būsimo paleidimo grafikas, tačiau registracija visuomenei dar neveiktų. Tas pats galiotų kvietimui iš anksto užsiregistruoti be galimybės aktyvuoti piniginę.

Techniniai, sertifikavimo, saugumo ar viešųjų pirkimų vėlavimai gali sutrukdyti pasiekti viešos prieigos etapą. Be to, institucijos gali skirtingai vartoti žodį „paleista“, todėl vertinant rezultatą svarbiausi bus ne pranešimo pavadinimas, o gyventojui suteikta faktinė galimybė.

Oficialus Lietuvos pranešimas nulems galutinį atsakymą

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. verta stebėti atsakingų Lietuvos institucijų skelbiamą informaciją apie viešą registraciją, patvirtintas atsisiuntimo nuorodas, palaikomus įrenginius ir pirmąsias veikiančias paslaugas. Europos Komisijos bendras termino priminimas pats savaime Lietuvos rezultato neišspręs.

Galutinį TAIP patvirtintų aiškus nacionalinis pranešimas, kad reikalavimus atitinkančią piniginę plačioji visuomenė jau gali gauti ir naudoti. Jei paskutinę metų dieną gyventojams bus prieinamas tik prototipas, uždaras bandymas ar būsimo paleidimo pažadas, atsakymas liks NE.

Šaltinis: Europos Komisija