Kauno šeimoms audra smogė per katilą ir tvorą

Kauniečio Ričardo namuose per audrą kelis kartus dingo elektra. Jai sugrįžus paaiškėjo, kad sugedo penkerius metus naudotas dujinis katilas, todėl šeima kuriam laikui liko be karšto vandens.

Pirmasis žingsnis buvo skambutis katilą montavusiam meistrui. Jis nustatė gedimą ir užpildė defektinį aktą, kurį Ričardas kartu su kitais dokumentais pateikė draudimo bendrovei „Compensa“. Pasak kauniečio, žala buvo atlyginta per parą.

Elektros sutrikimas baigėsi katilo gedimu

Ričardui tai nebuvo pirmas draudžiamasis įvykis. Anksčiau vyras jau kreipėsi dėl kaimynų užlieto būsto. Abiem atvejais, jo teigimu, žalos administravimas vyko sklandžiai.

Ši istorija parodo, kad audros padariniai ne visada iš karto matomi ant pastato. Elektros dingimas gali sutapti su namų įrangos gedimu, o žalai pagrįsti prireikia ne vien gyventojo paaiškinimo. Ričardo atveju gedimą patvirtino įrangą apžiūrėjęs meistras ir jo parengtas defektinis aktas.

Šaltinyje nenurodoma tiksli katilo remonto ar pakeitimo suma, taip pat nepaaiškinama techninė gedimo priežastis. Patvirtinta tik tai, kad katilas sugedo audros metu kelis kartus dingus elektrai ir kad pateikta žala buvo atlyginta.

Kauno rajone medis sulaužė atnaujintą tvorą

Kitokį audros pėdsaką rado Kauno rajono sodyboje savaitgalius leidžiantis Kazimieras. Šalia esančiame privačiame miške augęs medis įvirto į kiemą ir sulaužė dalį prižiūrėtos, neseniai atnaujintos medinės tvoros.

Šeimai buvo svarbu ne tik pakeisti sulūžusias lentas, bet ir išlaikyti vientisą tvoros išvaizdą. Kazimieras draudikui pateikė įvykio dokumentus bei nuotraukas. Jo teigimu, išmoka skirta per vieną dieną, o patraukus nuvirtusį medį pradėti tvoros remonto darbai.

Nors sodyba buvo draudžiama ne pirmus metus, Kazimierui tai buvo pirmas atvejis, kai teko kreiptis dėl žalos. Vyras sakė, kad gyvenant sodyboje iš anksto neįmanoma numatyti, ar turtą apgadins medis, žaibas arba gaisras.

Nuotraukos ir gedimą patvirtinantis aktas padėjo pagrįsti žalą

Kauno istorijose žalos pobūdis skyrėsi, tačiau abiem atvejais gyventojai pirmiausia surinko jos faktą pagrindžiančią medžiagą. Dėl katilo buvo kreiptasi į meistrą ir gautas defektinis aktas, o sulaužyta tvora užfiksuota nuotraukose. Tik tuomet dokumentai perduoti draudikui.

BNS paskelbtoje medžiagoje aprašyti ir du Panevėžio krašto atvejai. Panevėžio rajone gyvenanti Žydrutė grįžusi namo rado prie sienos suverstus terasos baldus, nuplėštas terasos bei stogo pakalimo lenteles. Ji pateikė informaciją ir nuotraukas, kitą rytą sulaukė žalų specialistės skambučio, o išmoka, pasak moters, buvo pervesta tą pačią dieną.

Panevėžiečio Mariaus kieme po audros atsidūrė kaimynų batutas. Vėjo perneštas daiktas trenkėsi į namą, apgadino fasadą, lietvamzdį ir stogą, taip pat aplaužė kelių metrų tujas. Šią žalą vietoje vertino iškviestas ekspertas.

Veiksmų seka priklauso nuo sugadinto turto

Aprašyti atvejai leidžia išskirti kelis praktiškus, pačių gyventojų atliktus veiksmus: matomus pažeidimus jie fotografavo, techninį gedimą pavedė įvertinti meistrui, surinko dokumentus ir užregistravo žalą. Kai nuostolių masto nebuvo galima nustatyti vien iš pateiktos medžiagos, turtą apžiūrėjo ekspertas.

Šaltinyje aprašoma vienos draudimo bendrovės klientų patirtis, todėl jo negalima laikyti visų draudikų terminų ar procedūrų palyginimu. Jame taip pat nepateikiamos draudimo sutarčių sąlygos, išmokų dydžiai ar informacija apie nedraudžiamus atvejus. Patvirtinta veiksmų seka apsiriboja žalos užfiksavimu, specialistų vertinimu ir dokumentų perdavimu draudikui.

Šaltinis: BNS