Kaune DI neparinks „Žalgirio“ startinio penketo

Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Tomas Masiulis į trenerio darbą atėjo ne pagal iš anksto suplanuotą karjeros planą. Dar studijuodamas Kauno technologijos universitete jis nežinojo, kad taps profesionaliu krepšininku, o baigdamas žaidėjo karjerą net svarstė ieškoti administratoriaus darbo.

Šiandien KTU alumnas vadovauja vienai geriausiai Lietuvoje žinomų komandų ir kasdien sprendžia klausimus, kuriems prireikia ne tik sporto žinių. Žaidėjų pasirinkimas, komandos formavimas, duomenų analizė ir lyderystė – tai sritys, kuriose treneris remiasi ir studijų metais įgytu vadybiniu mąstymu.

Nuo KTU auditorijų iki „Žalgirio“ trenerių štabo

T. Masiulis KTU studijavo Industrinių technologijų vadybą, o vėliau baigė profesines Gamybos vadybos studijas. Krepšinis tuo metu jo gyvenime atsirado netikėtai – beveik prieš tris dešimtmečius jis buvo pakviestas prisijungti prie komandos, nors iki tol žaidė tik mėgėjiškai.

„Kai prieš beveik 30 metų pakvietė prisijungti prie komandos, krepšinį žaidžiau tik mėgėjiškai. Tuo metu net negalvojau, kad vieną dieną būsiu treneriu. Tiesiog studijavau, žaidžiau krepšinį ir gyvenau taip, kaip tuo metu atrodė geriausia“, – pasakojo treneris.

Su „Žalgiriu“ T. Masiulį sieja ir žaidėjo, ir trenerio karjera. Būdamas klubo žaidėju jis laimėjo FIBA Europos taurę bei Eurolygą. Baigęs profesionalaus krepšininko karjerą jis iš karto pasuko į trenerio darbą, o į „Žalgirio“ trenerių štabą grįžo po septynerių metų pertraukos.

2025 m. jam pasiūlyta tapti vyriausiuoju komandos treneriu. Į pirmąjį pokalbį T. Masiulis, jo paties teigimu, atėjo nesitikėdamas, kad bus pasirinktas. Vis dėlto pokalbio metu jis išdėstė savo požiūrį į komandą ir jos darbą, o netrukus sulaukė pasiūlymo užimti šias pareigas.

Trenerio sprendimus lemia ne vien statistika

T. Masiulis sako, kad po beveik trijų dešimtmečių nuo studijų KTU universiteto naudą vertina ne pagal konkrečias formules ar atskirus faktus. Jam svarbiausia tai, kad studijos išmokė analizuoti situacijas, vertinti skirtingus pasirinkimus ir ieškoti sprendimų.

Šis požiūris praverčia ir dirbant su „Žalgirio“ krepšininkais. Treneris vertina ne tik žaidėjų statistiką ar individualius gebėjimus. Sprendimams įtakos turi tarpusavio santykiai, charakteriai ir tai, kaip skirtingi žmonės gali veikti kartu.

„Kasdienybėje šių sprendimų pasitaiko ir nelengvų, reikia suprasti žaidėjus, tačiau priėmus sprendimą svarbu nebijoti prisiimti už jį atsakomybės – trenerio darbas nėra įtikti visiems“, – teigė jis.

Vadovaudamas skirtingų kartų žaidėjams T. Masiulis taip pat pabrėžia, kad ankstesnė patirtis negali būti aklai perkeliama į dabartį. Jaunesni krepšininkai auga kitokiame informaciniame ir socialiniame kontekste, todėl vadovui tenka pirmiausia suprasti, kaip su jais dirbti.

Dirbtinis intelektas pateikia duomenis, bet sprendimo nepriima

Profesionaliame sporte dirbtinis intelektas ir duomenų analizė gali parodyti žaidėjų efektyvumą, metimų pasirinkimus, varžovų tendencijas bei kitus rodiklius. Tačiau, T. Masiulio požiūriu, technologija neturėtų perimti trenerio atsakomybės.

„Startinio penketo šio įrankio neprašysiu sudaryti, nes šį sprendimą priimu pats. Balansas tarp technologijų ir žmogaus patirties privalo išlikti“, – sakė KTU alumnas.

Jo teigimu, skaičiai naudingiausi tada, kai padeda patikrinti tai, ką treneris jau pastebi iš patirties. Duomenys gali išryškinti tendencijas, kurių neįmanoma pamatyti plika akimi, tačiau juos būtina vertinti konkrečiame kontekste.

„Negalima vien tik žiūrėti į skaičius ir sakyti, kad jau yra atsakymas. Reikia pačiam suprasti, ką tie skaičiai reiškia, kodėl jie tokie yra ir tada priimti sprendimą“, – akcentavo T. Masiulis.

Šaltinis: BNS