KAM: plataus Rusijos puolimo požymių nėra, sabotažo grėsmė aukšta

Krašto apsaugos ministerija teigia nematanti požymių, kad Rusija rengtų plataus masto karinę ataką prieš Baltijos šalis. Tačiau Lietuvoje išlieka aukšta sabotažo grėsmė, todėl gyventojams svarbu remtis institucijų pranešimais, neplatinti nepatvirtintų žinučių ir atkreipti dėmesį į įtartinus veiksmus prie strateginių objektų.

LRT.lt ir BNS birželio 27 d. paskelbtoje informacijoje KAM atskiria dvi rizikas: šiuo metu nėra nurodomų plataus masto karinio puolimo ženklų, bet išlieka galimybė, kad bus mėginama kenkti ar kelti įtampą sabotažo veiksmais.

Ką institucijos patvirtina ir ko nepatvirtina

Patvirtinta, kad sabotažo grėsmės lygis Lietuvoje vertinamas kaip aukštas. Tokie veiksmai gali būti nukreipti prieš kritinę infrastruktūrą ar siekti sutrikdyti visuomenės saugumo jausmą. Tai nereiškia, kad konkretus incidentas jau yra patvirtintas ar kad kiekvienas neįprastas įvykis susijęs su užsienio veikimu.

KAM taip pat nurodo, kad nėra požymių apie Rusijos rengiamą plataus masto karinę ataką prieš Baltijos šalis. Ši institucijų pozicija svarbi vertinant socialiniuose tinkluose ar užsienio žiniasklaidoje plintančius pranešimus apie galimas provokacijas.

Svarbiausia gyventojams:

• Oficialiai nekalbama apie neišvengiamą ar artėjančią plataus masto ataką.
• Aukšta sabotažo rizika reiškia sustiprintą budrumą, o ne pagrindą panikai.
• Neaiškius pranešimus verta tikrinti keliuose patikimuose oficialiuose kanaluose.

Strateginių objektų apsauga stiprinama

LRT.lt/BNS nurodo, kad Vidaus reikalų ministerija prieš dvi savaites pranešė apie strateginių objektų apsaugos stiprinimą. Fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus jai padės Lietuvos kariuomenė.

Strateginiais objektais gali būti energetikos, ryšių, transporto ar kiti visuomenės veikimui svarbūs objektai. Gyventojams nereikia savarankiškai aiškintis jų apsaugos priemonių ar dalytis apsaugos detalių nuotraukomis internete: tokia informacija gali būti naudinga piktavaliams.

Kaip atpažinti nepatvirtintą saugumo žinutę

Didžiausia rizika kasdienėje informacijos erdvėje yra skubiai platinamos, bet nepatikrintos žinutės. Atsargiai vertinkite įrašus, kuriuose teigiama, kad „puolimas jau prasidėjo“, raginama skubiai vykti į tam tikrą vietą arba dalijamasi neaiškios kilmės vaizdais be datos ir vietos.

Patikimesnės informacijos ieškokite Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, savivaldybių ir kitų atsakingų institucijų oficialiose paskyrose bei jų interneto svetainėse. Jei pranešimas remiasi vien anoniminiu šaltiniu, ekrano nuotrauka ar neįvardytu „vidiniu perspėjimu“, jo nereikėtų persiųsti kaip fakto.

Ką daryti pastebėjus įtartiną veiklą

Jeigu prie svarbaus objekto matote galimą pavojų, nebandykite patys sulaikyti ar sekti asmenų. Saugiai pasišalinkite, įsiminkite tik būtinus požymius ir apie skubų pavojų praneškite skubiosios pagalbos telefonu 112.

Neskubaus pobūdžio įtarimus taip pat verta perduoti policijai ar konkretaus objekto apsaugai. Pranešant naudinga nurodyti vietą, laiką, pastebėtus veiksmus ir transporto priemonės požymius, tačiau viešai neskelbti nepatvirtintų kaltinimų konkretiems žmonėms.

Kitas reikšmingas signalas būtų naujas oficialus KAM, VRM ar kitų atsakingų tarnybų pranešimas apie pakeistą grėsmės vertinimą ar papildomas gyventojams skirtas rekomendacijas.

Šaltinis: LRT.lt / BNS