Kaip Baltijos medikų misija į Ukrainą stiprins Lietuvos pasirengimą

Šią savaitę pagal ELTA pateiktą informaciją įvyko pirmas žingsnis, kurio iki šiol Lietuvoje nebuvo: kartu į Ukrainą išvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos priežiūros specialistų grupė. Į komandą įsijungė devyni specialistai – penki Lietuvos, du Latvijos ir du Estijos. Stažuotė vyks Ukrainos gydymo įstaigose, kuriose nuolat veikia karo žalos sukelta pacientų srauto ir reagavimo įgūdžių praktika. Pati iniciatyva orientuota į tai, kad žinios nebūtų vienkartinės, o taptų nuosekliu pasirengimo modeliu.

Trijų šalių formatas pakeitė stažuočių logiką

Iki šiol Lietuva pati koordinavo 14 profesinių stažuotės ciklų Ukrainoje, kuriuose dalyvavo 78 Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai. Ši savaitės misija yra pirmoji, kur dalyvauja vienu metu tiek Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos specialistai.

Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis akcentavo, kad šis modelis leidžia perimti patirtį, kurios negalima gauti tik per teorinius mokymus. Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva pirmauja telkdama Baltijos valstybių specialistus į vieną komandą ir per bendrą praktiką stiprina gebėjimą veikti ekstremaliųjų situacijų metu. Tai iš anksto pakeičia atskirą pagalbos pagalbos modelį į koordinuotą regioninį pasirengimą.

Praktiniai moduliai, kurie svarbūs krizėms

Programa orientuota į karo traumų gydymą, masinių sužeidimų valdymą, pacientų evakuaciją, ligoninių organizavimą ir reagavimą į didelio masto sveikatos krizes. Šiose sąlygose specialistai gauna supratimą apie sprendimų tempą, žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūros ribas, kurie paprastai lieka teorijoje nepermatomi. Šios detalės svarbios ir tada, kai kalbame apie didelio masto nelaimes, ir tada, kai sistema patiria didelį apkrovimą.

Kaip „Baltijos“ patirtis grįš į Lietuvos ligonines

Sveikatos apsaugos ministerija ir ESSC iki 2029 m. kovo numatė parengti 120 Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Grįžę dalyviai turėtų perduoti žinias kolegoms savo gydymo įstaigose, kad pasirengimas nesuirtų tik vieno asmens įgūdžiais. Šis perdavimo žingsnis turi didžiausią poveikį pacientams, nes praktinės procedūros gali atsirasti regioninėse ligoninėse, o ne vien tik centrinėse institucijose.

ESSC direktoriaus Audronės Sviklaitės formuluotė čia esminė: svarbu, kad patirtis neliktų pavienių specialistų žiniomis, bet iš tikrųjų stiprintų visos Lietuvos sveikatos sistemą. Vaiva Jankienė pridūrė, kad didžiausia vertė – ne matomas kontaktas, o pasitikėjimas, kuris ateityje gali padėti priimti sunkiausius sprendimus, kai krizių įtampa didėja.

Šaltinis: ELTA