6,1 mlrd. eurų Ukrainos oro gynybai – signalas Baltijos šalims

Europos Komisija 2026 m. rugpjūčio 24 d. patvirtino 6,1 mlrd. eurų finansavimą naujiems Ukrainos gynybos srities viešiesiems pirkimams. Už šias lėšas numatyta pirkti oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemas, raketas, šaudmenis bei radarus.

Tai nėra pranešimas apie jau pristatytą ginkluotę. Patvirtinta suma atveria kelią pirkimams, tačiau Ukraina dar turės pateikti su gynybos bendrovėmis pasirašytas sutartis. Europos Komisija jas tikrins prieš išmokėdama pinigus.

Sprendimas priimtas Ukrainos nepriklausomybės dieną ir Rusijai intensyvinant balistinių raketų bei reaktyviniais varikliais varomų dronų atakas. Komisijos pateiktais duomenimis, vien liepą Ukraina patyrė 376 raketų smūgius.

6,1 mlrd. eurų bus skirta keturioms gynybos grandims

Finansavimas apima priemones, reikalingas tiek priešo taikiniams aptikti, tiek jiems sunaikinti. Radarai padeda pastebėti artėjančias grėsmes, oro ir priešraketinės gynybos sistemos koordinuoja atsaką, o raketos ir šaudmenys leidžia šias sistemas realiai panaudoti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad finansavimu siekiama padėti Ukrainai apsaugoti gyventojus ir savo oro erdvę tuo metu, kai Rusija didina atakų mastą. Už gynybą ir kosmosą atsakingas Komisijos narys Andrius Kubilius 376 liepą užfiksuotus raketų smūgius įvardijo kaip priežastį spartinti raketų ir oro gynybos sistemų įsigijimą.

Didžioji dalis numatomų pirkimų turėtų tekti Europos Sąjungos gynybos bendrovėms. Komisija taip pat ragina didinti tiekimą iš turimų atsargų, keisti užsakymų prioritetus ir plėsti gamybą. Vadinasi, sprendimo rezultatas priklausys ne vien nuo pinigų, bet ir nuo to, kaip greitai gamintojai galės pateikti reikalingą įrangą bei amuniciją.

Patvirtintų pirkimų planų vertė pasiekė 16 mlrd. eurų

Naujoji 6,1 mlrd. eurų suma įtraukta į jau patvirtintus 16 mlrd. eurų vertės viešųjų pirkimų planus. Iš šios bendros sumos 8,35 mlrd. eurų jau išmokėta.

Finansavimas yra platesnės, iki 90 mlrd. eurų siekiančios ES paramos Ukrainai paskolos dalis. Pagal jos struktūrą 2026–2027 m. gynybai numatyta 60 mlrd. eurų, o biudžeto pagalbai – 30 mlrd. eurų. Vien 2026 m. Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams skiriama iki 28,3 mlrd. eurų.

Šios sumos parodo patvirtintą finansinę apimtį, tačiau savaime neatskleidžia, kiek konkrečių sistemų bus nupirkta ar kada jos pasieks Ukrainą. Šaltinyje nenurodomi sistemų modeliai, vienetų skaičius, gamintojai ir pristatymo terminai.

Stipresnė Ukrainos oro gynyba mažina pažeidžiamumą regione

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms šis sprendimas nėra tiesioginis nacionalinės oro gynybos finansavimas. Jo poveikis Baltijos šalims yra regioninis: didesni Ukrainos pajėgumai aptikti ir perimti raketas bei dronus stiprina Europos rytinės dalies atsparumą Rusijos kariniam spaudimui.

Kartu 6,1 mlrd. eurų užsakymų paketas didina krūvį Europos gynybos pramonei. Komisijos raginimas peržiūrėti užsakymų prioritetus ir plėsti gamybą rodo, kad raketų, šaudmenų bei radarų tiekimo greitis tapo visos ES saugumo klausimu. Vis dėlto iš pateiktos informacijos negalima spręsti, kaip šie užsakymai pakeis konkrečius Lietuvos pajėgumus ar ginkluotės pristatymo grafikus.

Politinis sprendimas papildo platesnę Europos paramą: nuo 2022 m. ES ir jos valstybės narės Ukrainai suteikė 220,2 mlrd. eurų, įskaitant 3,8 mlrd. eurų pajamų iš imobilizuoto Rusijos turto. Oro gynyba taip pat minima Lietuvos parlamentarų darbotvarkėje Kyjive.

Mokėjimai priklausys nuo pasirašytų sutarčių

90 mlrd. eurų paskolos teisinis pagrindas nustatytas 2026 m. vasarį priimtu Reglamentu (ES) 2026/467. Ukrainai kovą pateikus finansavimo strategiją, ES Taryba balandžio 23 d. patvirtino sprendimą 2026 m. skirti iki 45 mlrd. eurų.

Pranešimą, kuriuo remiasi ši publikacija, parengė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, o paskelbė ELTA. Jame pateikiami Komisijos sprendimai ir oficialūs finansavimo duomenys, bet ne nepriklausomas gynybos sistemų efektyvumo vertinimas.

Toliau Ukraina galės prašyti mokėjimų pateikusi pasirašytas sutartis. Prieš pervesdama lėšas Europos Komisija tikrins, ar suplanuoti pirkimai atitinka su valstybėmis narėmis ir Komisija suderintas sąlygas.

Šaltinis: ELTA